Ar Klaipėda pasiruošusi potvyniui?

Paskutinis stichinis poplūdis Klaipėdos regione buvo 2005-ųjų rugpjūtį. Tuomet patvinusi upė pralaužė užtvanką Padvariuose, užliejo Kretingą, "Pakrantės" sodus, namus Tauralaukyje, Mažajame Kaimelyje, buvo evakuota 30 žmonių.

Nuo šio įvykio praėjo daugiau kaip dešimtmetis, ir su klimato atšilimu siejamos liūtys po to dar ne sykį gąsdino gyventojus, pakeldamos vandens lygį Akmenos-Dangės baseine iki kritinės ribos.

Kaip sužinoti?

Vienas akivaizdus pokytis po 2005-ųjų yra tai, jog tuomet žmonės net neįtarė apie artėjantį pavojų, o operatyvinių tarnybų informacija pasiklydo tarp Kretingos ir Klaipėdos. Dabar Akmenos-Dangės baseine yra įrengtos dvi vandens lygio stebėjimo vietos šalia Kretingos ir Klaipėdos, iš kurių informacija tiesiogiai perduodama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai (LHT) prie Aplinkos ministerijos. Šios institucijos puslapyje internete yra interaktyvus žemėlapis, kuriame pateikiama aktuali informacija ir trijų dienų prognozė.

LHT Hidrologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Kajutis informavo, jog vandens lygis Akmengos-Dangės baseine rūgpjūčio mėnesį pakilo labiausiai iš visų šalies upių.

"Didelės upės pas mus nėra tokios jautrios dideliam lietui kaip mažos. Nemunas pakilo tik 20 cm, o Akmena-Dangė - daugiau nei metrą. Rugpjūčio 20 dieną užfiksuotas didžiausias vandens lygis - 210 cm", - sakė A. Kajutis.

Paklaustas, kodėl visuomenė nebuvo įspėta apie galimą potvynį, pašnekovas nuramino, jog iki potvynio dar trūko 160 cm ir kritinė riba nebuvo pasiekta.

"Tada, kai upės vandens lygis pasiekia stichinę ribą, mes informuojame Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos departamentą, kuris įpareigotas informuoti visuomenę, taip pat pranešame apie poplūdį regiono Aplinkos apsaugos departamentui ir Aplinkos apsaugos agentūrai", - sakė A. Kajutis.

Potvynio priežastys

"Akmenos-Dangės upių baseinas pasižymi pačia prasčiausia filtracija iš visų Lietuvos upių baseinų, nes čia vyrauja molio ir priemolio gruntas. Todėl iškritus didesniam kritulių kiekiui upėje vandens lygis kyla labai staigiai", - priminė vieną iš pagrindinių galimo vasaros-rudens poplūdžio priežasčių Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Navigacijos katedros vedėjas doc. dr. Vytautas Dubra.

Apie potvynių riziką, anot pašnekovo, labai daug kalbama tarptautinėse konferencijose.

"Tarptautiniu mastu Lietuva įvardinama kaip esanti mažesnės rizikos zonoje. Galingi vandens lygio pakilimai, fiksuojami Dunojaus, Vyslos upių baseinuose, per pastarąjį dešimtmetį ne kartą pasiekė ekstremalaus pavojaus lygį. Tai siejama su globaliais klimato pokyčiais. Todėl ir mes visai ramūs būti negalime, ypač Kretingos rajono gyventojai.

Klaipėdoje potvynio rizika stipriai padidėja, jeigu pučia vakarų krypties vėjas ir stabdo marių ištekėjimą į jūrą bei Dangės tekėjimą į marias. Vakarų vėjas ir smarkios liūtys ir lėmė potvynį Klaipėdoje 2005-aisiais.

Gretimame Minijos baseine vyksta panašūs procesai kaip ir Akmenos-Dangės baseine. Apskritai didžiausią poveikį potvyniams paskutiniu metu darė krituliai, nes senokai buvo tokios sniegingos žiemos, kad tirpsmo vanduo potvynį sukeltų", - pažymėjo V. Dubra.

Specialistas apgailestavo, jog dauguma užtvankų, kurios galėtų reguliuoti vandens lygį, tam nėra pritaikytos.

"Užtvankos, pastatytos sovietiniais metais, buvo skirtos žemdirbystei ir rekreacijai, o ne upės vandens lygiui reguliuoti. Jeigu kas nors atsitiktų Padvarių, Tūbausių užtvankomis, Akmenos-Dangės lygis pakiltų taip, jog Kretingos centrinėje dalyje scenarijus sunkiai prognozuojamas. Klaipėdos miesto paupio gyvenvietes paskandintų Eketės užtvankos griūtis. Ypač liūdna būklė kai kurių mažesnių užtvankų: Šukės, Kurmaičių gyvenvietėse", - vardino V. Dubra.

Anot specialisto, Akmenos-Dangės potvynio rizika per pastaruosius dešimtmečius stipriai išaugo ir todėl, kad žmonės ėmė keltis gyventi į upės slėnius, į užliejamas teritorijas, lyg nežinotų apie potvynio grėsmę.

Sudarytas žemėlapis

2007 m. Europos Sąjungoje buvo priimta Potvynių direktyva, kurios tikslas buvo iki 2015 m. gruodžio sukurti potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą siekiant sumažinti neigiamas potvynių pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai.

2009 m. Lietuvos Vyriausybė, įgyvendindama Potvynių direktyvoje nurodytus reikalavimus, patvirtino Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašą, kuriuo buvo pavesta iki 2011 m. gruodžio 22 d. parengti ir patvirtinti preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitą, iki 2013 m. gruodžio 22 d. parengti ir patvirtinti potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius, iki 2015 m. gruodžio 22 d. parengti ir potvynių rizikos valdymo planus.

Kaip sakyta, taip padaryta. O kas iš to? Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas paaiškino, jog sudarytas potvynių rizikos žemėlapis - "labai patogi ir visiems prieinama priemonė, padedanti įsivertinti potvynio riziką".

Iš tiesų žemėlapis patvirtina tai, ką jau žinome iš 2005-ųjų metų potvynio: Klaipėdos mieste užliejamas senamiestis iki Teatro aikštės, Mokyklos gatvės rajonas (ties Artojo gatve), Garažų, Joniškės gatvės, "Pakrantės" sodai, Žolynų kvartalas, Dvaro Slėnio kvartalas Tauralaukyje, sodai Purmaliuose.

Apsaugos atsisakė

"Yra parengti sprendimo projektai dėl potvynio rizikos reglamentavimo nacionaliniu lygmeniu, numatant, kokiose rizikos zonose kokia veikla leistina, kokia ribojama, tačiau sprendimai kol kas nėra priimti ir yra tik politikų valioje.

Kol kas yra tik prievolė įvertinti potvynio riziką teritorijų planavimo dokumentuose ir patys projektuotojai prisiima atsakomybę, kad statiniui nekeltų pavojaus nei potvyniai, nei audros. Deja, pasaulinė patirtis rodo, kad projektuotojai dažnai ignoruoja šias rizikas", - pažymėjo G. Dūdėnas.

Parengtame potvynių rizikos plane numatyta, jog Dangės užliejamos teritorijos, taip pat ir senamiestis, turėtų būti apsaugotos pylimais. Specialistas priminė, jog apie šią priemonę buvo diskutuota ir su Klaipėdos savivaldybės atstovais bei visuomene.

"Apsaugos priemonių buvo atsisakyta motyvuojant, jog senamiestis bei pajūrio rekreacinės teritorijos yra pernelyg didelė vertybė, o potvynio rizika pakankamai maža, kad gadintų vaizdą pylimais ar apsauginėmis sienelėmis", - sakė G. Dūdėnas.

Tai, jog potvynio rizikos vertinimas niekaip nepaveikė teritorijų planavimo, įrodo ir tai, jog Tauralaukyje, užliejamame Dangės upės slėnyje, toliau vystoma gyvenamojo kvartalo statyba, planuojama plėsti ir Žolynų gyvenamąjį kvartalą.

Rekonstruoja užtvankas

Kretingos rajono ir Klaipėdos rajono savivaldybės, įvertinusios Akmenos-Dangės potvynio grėsmę, pasistengė ją sumažinti rekonstruodamos didžiąsias užtvankas.

Praeitais metais rekonstruota Padvarių užtvanka Kretingos rajone, pasak Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialisto Leono Rimeikos, dabar veikia puikiai ir jokios grėsmės nekelia.

"Šalia Padvarių tvenkinio esančioje Tūbausių užtvankoje yra pastatyta elektrinė, kuri palaiko 20 cm žemesnį Akmenos upės vandens lygį. Žinoma, tvarkyti dar yra ką. Tūbausių užtvankoje reikėtų pakeisti uždurį, tačiau pavojaus ji nekelia.

Pati prasčiausia užtvanka yra Šukės miestelyje, joje visai sueižėjusios anglys. Užtvanka rūpinasi seniūnija. Šiemet jai buvo skirta pinigų ir šiuo metu ji yra tvarkoma", - informavo L. Rimeika.

Pasak pašnekovo, iš viso Akmenos-Dangės baseine yra 16 užtvankų, kurios priklauso valstybei, ir yra antra tiek mažų, priklausančių Kretingos rajono savivaldybei, privatiems asmenims arba neturinčių šeimininkų. Valstybinių užtvankų priežiūrą ir vandens lygio kitimą upėje, anot L. Rimeikos, atlieka konkursą laimėjęs rangovas - UAB "Bebrūnė".

Klaipėdos rajono savivaldybė šiais metais pagaliau ėmėsi tvarkyti tiksinčia bomba vadintą avarinės būklės Eketės (Laukžemių) užtvanką. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojos Genovaitės Valauskienės, sutartis su užtvankos rekonstrukcijos konkursą laimėjusia UAB "Kvėdarsta" buvo pasirašyta tik šį mėnesį, nors konkursas prasidėjo dar vasarį. Užtvankos rekonstrukcijos darbai kainuos 275 tūkst. Eur.

"Kvėdarstos" vadovas Arūnas Pocius patikino, jog rugsėjo viduryje planuojama pradėti tvenkinio nuleidimo darbus.

"Tvenkinio vanduo bus nuleidžiamas palaipsniui, per 3-4 savaites. Žuvis perkelti į kitą tvenkinį įsipareigojo medžiotojų ir žvejų būrelis. Pagrindiniai užtvankos rekonstrukcijos darbai planuojami kitais metais. Sykiu bus sutvarkyti tvenkinio šlaitai, aplinka. Dar metai skirti tvenkinio įžuvinimui. Projekto pabaiga numatoma 2019-ųjų gruodį", - sakė A. Pocius.

G. Valauskienės žiniomis, Klaipėdos rajone iš viso yra 5 užtvankos: 2 valstybinės, 3 Savivaldybės. Grėsmę, anot pašnekovės, kėlė tik Eketės (Laukžemių) užtvanka.

"Remonto reikėtų ir Vėžaičių užtvankai. Ji šiek tiek remontuota, tačiau didesniems darbams stokojame lėšų. Kitoms užtvankoms reikia tik einamojo remonto. Mūsų melioratoriai reguliariai užtvankas pasižiūri", - sakė specialistė.