Ar Klaipėdą įkūrė kuršiai?

Kol kas nei patvirtinta, nei paneigta, kad istoriniuose šaltiniuose minima piliavietė galėjo būti įkurta anksčiau nei 1252 m. pastatyta vokiečių ordino pilis. [CITATA]

"Dabartiniame mūsų mieste ir jo apylinkėse buvo kuršiško laikotarpio pilis, kurios mokslininkai ieškojo nuo XIX amžiaus. Tad naujiena yra tik ta, kad man teko laimė aptikti jos vietą. Jau seniau buvau nusižiūrėjęs ją. Vasarą atlikome archeologinius tyrimus ir atradome lanko strėlių, arbaletų antgalių, žiestos keramikos šukių, dar keletą neaiškios paskirties radinių, kurie gali būti datuojami XII-XIV amžiais. Radome ir piliavietės įtvirtinimų liekanų. Mes nežinome, kaip pilis atrodė prieš 700 metų, bet nuomonė, kad ji buvo statyta pamėgdžiojant vokiškas pilis, labai abejotina, nes esu radęs, tik dar neskelbęs duomenų apie tokio paties tipo gyvenvietes žemumose Nevėžio upės pakrantėje, kur vokiečių ordinu net nekvepėjo. Pripažįstu, kad dar reikės daugybės tyrimų, ir jeigu man kas moksliniais argumentais, bet ne nuomonėmis, nurodys tikslesnę Poys vietą, prisipažinsiu klydęs", - sako Klaipėdos universiteto Istorijos katedros archeologas Klaidas Perminas.

Saugi vieta kuršiams

Iš pradžių kuršiškos Klaipėdos likučių pėdsakų buvo ieškota dabartinėje Memelburgo, arba Klaipėdos piliavietėje prie Dangės žiočių. Nepavyko jų rasti ir kasinėjant senamiestį bei aplink jį. Į klausimą, kodėl kryžiuočiai pasirinko savo pilį statyti prie Dangės žiočių, kur buvo pelkynai, nebuvo dirbamos žemės, taigi ir jokio patogumo gyventi, K. Perminas turi atsakymą.

TIKSLAS. "Mano tikslas buvo įsitikinti, ar mano spėjimas buvo teisingas, ar piliavietė yra tikrai 13 a., ir tyrimai tai patvirtino", - sakė archeologas Klaidas Perminas. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Jis mano, kad ordinui pradėjus skverbtis į kuršių žemes, pilis ant marių kranto iškilo dėl to, kad kuršiams užpuolus būtų galima skubiai laivais atsitraukti į jūrą.

Keletą metų žvalgęs vietoves K. Perminas pradėjo kasinėti dešiniajame Dangės krante, netoli Bachmano dvaro, kur buvo šlapia lygi pieva, apžėlusi medžiais ir krūmais.

"Nepaneigsi, kad kuršiai savo galingą 620 metrų ilgio, 230 metrų pločio, 22 hektarų ploto gyvenvietę buvo įkūrę saugioje ir patogioje, pačios gamtos apsaugotoje vietoje. Iš trijų pusių - šiaurės, rytų ir pietų ją supa Dangės vingis kaip natūralus gynybinis griovys. Iš vakarų pusės, kur dabar yra medienos įmonės pastatai, yra išlikę ledynmečio kilmės pelkynai, jų yra visa virtinė. Senieji žemėlapiai rodo, kad jie nėra susiformavę mūsų laikais", - sakė tyrinėtojas.

Be to, žmonės dar buvo išsirausę griovius - pusę gyvenvietės juosė didysis, apie 40 metrų pločio išplatėjantis griovys, kitą pusę - mažesnis, apie 20 metrų pločio. Nors kai kurie istorikai teigia, jog tai ne grioviai, bet senvagės, K. Perminas atremia tyrinėjęs ne tik Dangės upės senvages, bet maždaug 10 upių Lietuvoje. Gynybiniai įtvirtinimai liudija, kad gyvenvietė buvo gerai pasiruošusi gintis nuo priešų.

Pasak archeologo, anapus upės, kur yra dabartinis Šaulių kaimas, Palangos plentas, plytėjo derlingi laukai, tinkami žemdirbystei. Turėjo būti ir uostelis, kur buvo laikomi kuršių laivai.

Tyrimai ir liktų teorijomis, jeigu ne archeologo rastos kuolavietės, gynybinės sienos liekanos, beveik stačiu kampu pasisukanti medinė struktūra, perkasoje rasta 2 metrų ilgio smėlio dėmė, rodanti lyg čia buvusią medinę sieną. Galima tik spėti, kad gyvenvietę juosė medinė tvora, būta gynybinių bokštelių, o kaip atrodė jos gyvenamieji namukai ir ūkiniai pastatai, būtų sunku rekonstruoti. Gali būti, žiemą žmonės dėl šilumos gyveno kartu su gyvuliais.

Kliūtis priešų įsibrovimui buvo pilies užtvaros, jau kaip ir žinoma vartų vieta, vienintelė, kur buvo galima patekti nesušlapus kojų.

Poys pilis galėjo sunykti dėl kelių priežasčių: kuršius puldinėjo žemaičiai ir sembai, o gal kryžiuočiai ją sudegino, gal išvyti pilėnai pasitraukė į žemyno gilumą, galbūt dalis jų apsikrikštijo ir susimaišė su memelburgiečiais.

PILIS. Štai tokios primityvios vokiečių ordino pilys buvo statytos ant kalno. Gal panaši buvo ir pirmoji Memelburgo pilis.

Istoriko nuomone, kuršiai nebuvo sulyginti su žeme ir neišnyko be pėdsako, jis neabejoja, kad Kretingos, Skuodo, Mažeikių, iš dalies Rietavo, Plungės, Telšių regionuose susitelkusi dauguma vadinamųjų žemaičių turi kuršiško kraujo. Yra atlikta ir antropologinių tyrimų, kad šie gyventojai kaukolės forma, sudėjimu skiriasi nuo kitų Lietuvos gyventojų.

"Tikrai ne vokiška"

K. Permino teigimu, kuršių pilis buvo per 3 km nutolusi nuo Memelburgo pilies ir buvo už ją didesnė, kartu su priešpiliu galimai užėmė per 20 ha plotą, tad šio komplekso reikšmė buvo grandiozinė.

XIII a. ordino dokumentuose minima pilis, pavadinta Poys, gali būti laikoma Klaipėdos pirmtake, nes jos įrengimas nėra būdingas vokiško tipo pilims, o stipriausi 40 m pločio įtvirtinimai yra Memelburgo pilies pusėje, tad nėra jokios karinės strategijos logikos juos statyti prieš savųjų pilį.

Memelio pilies įgulą XVI a. sudarė vos 100 karių, o jeigu kalbame apie patį XIII a. jos kūrimosi vidurį, įgula galėjo būti dar silpnesnė, tad statyti dar atskirą piliavietę esą būtų buvusi savižudybė. Klaipėdos pilis stūksojo prie marių, kad jomis galėtų plaukioti jūriniai laivai kogai, kuriems reikėjo mažiausiai 2-2,5 m gylio. O kogai, plaukdami nuo atrastosios piliavietės prie Dangės žiočių, būtų įstrigę ant sausumų.

Kodėl be piliakalnio?

Pasak specialisto, apie Poys pilį yra keletas šaltinių. Viename jų - 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų dokumente - Poys įvardinta kaip "castellatura". Tai reiškia pilies apygardą. Vadinasi, kad tai buvo ir pilis, ir administracinis vienetas. Tuo metu kitos vietovės neminėtos kaip administraciniai vienetai. Kuršių pilis šaltiniuose minėta kartu su kitais teritoriniais junginiais - Cekliumi, Mėguva ir Pilsutu.

SLUOKSNIAI. Archeologia dirba kruopščiai, tarsi dailininko teptuku šluodami atidengia menamos kuršių piliavietės duobių ir perkasų sluoksnius.

"Šaltiniuose minima, jog apygardai priklausė dar kelios gyvenvietės - Žardė minima kaip paprasta pilis, kuriai nepriklausė daugiau niekas, tik aplinkinė teritorija. Poys apygardai priklausė dar 4-5 vietovės: Twartikini, Negelitem Suntelite, Lassiten. Tačiau šių vieta nėra lokalizuota, kaip ir daugiau aplink Klaipėdą buvusių kuršių pilių - Žardės, Laistų, Gibišių, Purmalių, Mutenės", - sako archeologas.

Archeologinis Poys pilies apygardos kontekstas - padavimais apipintas Velnio akmuo Tauralaukyje, Slengių ir Joniškės kapinynai, išsidėstę vienodu atstumu nuo Poys. Jokios kitos gyvenvietės čia nebuvo žinomos.

"Poys pilies apygardos ribų priklausiniai nėra rasti, nors dėl poros turiu įtarimų", - sakė K. Perminas.

ŠUKĖ. Be keramikos su granito priemaišomis šukės, buvo rasta ir keletas dar neišsiaiškintos paskirties dirbinių liekanų.

Pasak jo, pirmosios kritikos strėlės prieš jo atradimą buvo paleistos ir smigo dėl to, kad pilis nebuvo ant kalno, tačiau visi jo kolegos puikiai žino, kad atviro tipo gyvenviečių Klaipėdos apylinkėse būta. Antai Jakų-Sudmantų gyvenvietėje, įrašytoje į piliakalnių atlasą, nėra net aukštumos, tik lygi pieva.

"Mes žinome, kaip atrodo Imbario, Gondingos, Kartenos, Purmalių piliakalniai. Pažiūrėkim naująją Romų gyvenvietę, buvusį Normantų kaimą - jokio kalno nėra, o prieš statant naująjį kvartalą buvo atlikti archeologiniai tyrimai ir buvo aptikti geležies amžiaus gyvenvietės pėdsakai - radiniai, židiniai. Palangoje lokalizuojama keletas kuršių gyvenviečių, tarp jų ir ant Birutės kalno, tačiau vėlgi - tie, kas domisi, žino, kad ši daugiau funkcionavo kaip dangaus kūnų stebykla, o ne piliakalnis. Pagrindinės gyvenvietės yra žemumoje, lygumoje. Prieš trejuss metus visiškai nauja kaimavietė buvo atrasta prie Gintaro muziejaus, taip pat lygioje vietoje. Netoli Jakų žiedo, prie aerodromo yra dar tinkamai neištyrinėta archajiška gyvenvietė, jos kompleksas virš žemės paviršiaus yra tik per 60 centimetrų", - sakė K. Perminas.

Pokalbininkas atkreipė dėmesį į Europos šalių pavyzdžius: VIII-XI a. Hedeby gyvenvietė Centrinėje Danijoje, Stokholmo apylinkėse esanti Birka su vietos valdovo rezidencija, Truso gyvenvietė Prūsų žemėse, dabartinėje Lenkijos teritorijoje ir kt.

Už ir prieš

"Aš manau, kad rimtai diskusijai apie rastos gyvenvietės svarbą Klaipėdos kūrimuisi dar trūksta duomenų, reikia dar daug ką įrodyti, dar per anksti. Yra hipotezių, remiantis keliais radiniais, kultūrinis sluoksnis man labai neaiškus. Ar tai Poys, ar iš viso yra pilis, abejoju. Ir nėra taip svarbu, ji ant kalno ar ne", - sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, profesorius Jonas Genys, 10 metų tyręs didžiules Žardės, Palangos gyvenvietes, kurios yra lygioje vietoje.

"Tai gali būti gyvenvietė, bet negalima sakyti, kad ji yra milžiniško dydžio, nes reikia nustatyti, ar visur yra kultūrinis sluoksnis. Išvados daromos iš topografinės analizės, o ne iš archeologinių duomenų. Ta keramikos šukė, kurią jis rodė, yra būdinga Baltijos regiono keramikai, o arbaletais, jeigu tai yra jie, nes rūdys suniokojo jų formą, galėjo šaudyti ir ordino kariai", - argumentavo J. Genys.

Jo nuomone, reikia įrodyti ir tai, ar iš tikrųjų būta iškastų apsauginių vandens telkinių.

"Jeigu kolega padarys pjūvius prie griovių ir nustatys, kad krantas suformuotas dirbtinai, kad taisyklingi statūs užkirtimai, bus galima teigti, jog tai žmogaus rankų darbas. Dėmės šurfuose gali būti kuolai, bet tokių dėmių buvo rasta ir Žardėje, tačiau tai buvo ne kuolai, o kurmių takai", - sakė J. Genys.

Profesorius Vladas Žulkus taip pat sakė nematantis visumos duomenų, kurie leistų hipotezę patvirtinti arba atmesti.

Pastebėjo

K. Permino radiniu susidomėjo paveldosaugininkai, ekspertai jau vasarą apsilankė piliavietėje.

Lietuvos kultūros paveldo centro specialistas Arūnas Strazdas patikino, kad ekspertams nekilo abejonių, jog atrasta piliavietė, apibrėžta jos teritorija - slėnis nuo upės kranto iki medienos įmonės, tačiau tai nereiškia, kad tai tikrai buvo įtvirtinta Poys pilis ar jos apygarda.

GAMTA IR ŽMONĖS. Archeologas K. Perminas mano, jog be naturalių ledynmečio ežerėlių Poys piliavietę supo ir žmonių rankomis iškasti griovei.

Greitu laiku Kultūros paveldo departamentui bus pateiktas siūlymas, kad ši vieta būtų įtraukta į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą.

Kol kas ištirtas tik spėjamas priešpilis, netyrinėta vidinė pilies teritorija. Žmonių kaulų liekanų reikėtų ieškoti Slengių ir Joniškės kapinynuose, kurie dar mažai tyrinėti. Sprendžiant pagal tai, kiek pastangų įdėta vien iškasant griovį, turint galvoje, kad žmonės turėjo dar ir dirbti žemę, pasidaryti įrankius, auginti gyvulius, piliavietės gyventojų galėjo būti labai daug.

Pasak K. Permino, vertingų radinių rasta mažai, nes patys tyrimai buvo mažos apimties, iškasta vos apie 60 kv. m. ploto. Turint pakankamą finansavimą ir žmogiškuosius išteklius, būtų galima per sezoną ištirti iki kelių tūkstančių kvadratinių metrų. Kita priežastis, kad tyrinėta ne gyvenvietėje, bet jos prieigose, tarp gyvenvietės ir upės, kuri yra lyg išorinis kiemas.

Kol kas pirmųjų tyrimų dalį K. Perminas atliko asmeninėmis lėšomis, vien vedamas entuziazmo. Jis sakė rašysiąs projektus, ieškosiąs rėmėjų, po Naujųjų metų tyrimus paremti žadėjo Klaipėdos universitetas.

Tam, kad tokius tyrimus reikia finansuoti, pritarė ir J. Genys. Jis mano, kad reikėtų pakviesti konsiliumą, tokius specialistus kaip Gintautas Zabiela, Vladas Žulkus.