Ar Klaipėda - dviračių sostinė?

Viešosios įstaigos "Du ratai" vadovas Saulius Ružinskas pripažįsta, jog šiais metais dviratininkų srautas Klaipėdoje daug didesnis nei anksčiau, tačiau primena seną bėdą - ne iki galo sutvarkytus dviračių takus.

Tiesa, pasak S. Ružinsko, kai kuriose vietose keliai dviračiams sutvarkyti tikrai puikiai, tačiau kai kur jais iš viso nesirūpinama. Anot jo, didžioji senamiesčio dalis, Taikos prospekto magistralinis dviračių takas yra sunkiai pravažiuojami, šio ir Baltijos prospekto susikirtime esanti požeminė perėja - tikra kliūtis dviratininkams.

"Teko ne kartą matyti užsieniečius, per požeminę perėją ant pečių tempiančius savo dviračius", - sakė S.Ružinskas.

Tik laisvalaikiu

Anot jo, dviračių takų jungtys tikrai palengvintų gyvenimą dviratininkams, o stovų įrengimas dar labiau padidintų mieste jau ir taip nemažą dviratininkų srautą.

Apskritai, S. Ružinsko teigimu, Lietuvoje dviratis kaip susisiekimo priemonė vis dar nėra populiarus, tai daugiau laisvalaikio leidimo priemonė. Priežastis - būtent infrastruktūra, neišvystyta tai, kad viliotų dviračiu naudotis dažniau nei savaitgaliais ar po darbo.

"Jei prie kiekvienos darbovietės būtų dviračių stovai, virš kurių būtų įrengti stogeliai nuo lietaus, manau, Klaipėdos mieste važiuojančiųjų dviračiais būtų ne tik vasaros sezono metu".

Infrastruktūra - viena geriausių?

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigia priešingai - esą uostamiestyje esanti dviračių infrastruktūra yra viena geriausių Lietuvoje.

Vis dėlto meras nėra radikalas - jis pripažįsta, kad Klaipėdai pretenduoti į "dviračių sostinės" titulą būtų ne tik nekorektiška, bet ir neteisinga.

"Mieste tikrai yra dviračių takų, kuriuos reikėtų tvarkyti, kad pagerintume dviračių eismą", - neslepia V. Grubliauskas.

Meras irgi sakė šiais metais Klaipėdoje pastebėjęs padidėjusį dviratininkų srautą. Jo nuomone, prie to prisideda ir įvairūs viešieji renginiai, pavyzdžiui, dviračių maratonai.

Sostinė - tikrai ne Vilnius

Vis dėlto vienas iš kasmet Klaipėdoje vykstančio maratono organizatorių, legendinis profesionalus dviratininkas Gintautas Umaras su mero teiginiais apie puikią infrastruktūrą sutikti neskuba.

Tiesa, šiuo metu dviračių verslu užsiimantis G. Umaras gyvena Vilniuje, kad ten padėtis - dar blogesnė. Jis tikina nevažinėjantis sostinėje esančiais dviračių takais pirmiausia todėl, kad lenktyniniams dviračiams tokie keliai ir jų danga nepritaikyti, be to, takų tinklas ten yra labai nesaugus ir kalnuotas.

"Kiekvienas galime įvertinti mieste esančius dviračių takus pagal tai, ar išleistumėme savo mažamečius vaikus važiuoti su dviračiu nuo vieno miesto galo į kitą", - vertinimo kriterijų nurodo G. Umaras.

Palyginti su Vilniumi, Klaipėdos dviračių takų tinklas yra pranašesnis - visų pirma dėl lygumų. Tačiau uostamiestyje šių takų sistema, verslininko nuomone, nėra sutvarkyta taip, kad ja važiuoti būtų labai saugu ir patogu.

"Apskritai reikėtų paminėti Panevėžį, nes tai - pirmasis šalyje miestas, sukūręs vientisą dviračių takų struktūrą. Bet nors ir dviračių takų išdėstymas sudaro patogias važiavimo sąlygas, Klaipėdoje esantys takai Panevėžį lenkia kokybės atžvilgiu", - konstatuoja pasaulio ir olimpinis čempionas.

Tad ko trūksta, kad Klaipėdą, kadaise išugdžiusią gausybę dviračių sporto meistrų, būtų galima vadinti Lietuvos dviračių sostine?

"Mano nuomone, bet kuris Lietuvoje esantis miestas, norėdamas turėti tokį titulą, turėtų labai daug dirbti ir tikrai nemažai investuoti į visiškai naują dviračių takų tinklą", - savo receptą pateikia G. Umaras.

Pardavimas auga

Tuo metu dviračių pardavimas uostamiestyje auga ir nepaisant takų tinklo trūkumo.

Dviračių centro "Provelo" vadovas Gediminas teigia šią vasarą pastebėjęs aktyvesnį dviračių pirkimą. Apskritai kasmet parduodama apie 600 naujų dviračių. Maždaug tokie skaičiai, anot Gedimino, kiekvienoje dviračių parduotuvėje.

"Manau, kiekviena dviračių parduotuvė turėtų parduoti ne mažiau 600 dviračių. O dabar paskaičiuokite, kiek Klaipėdos mieste dviračių centrų ir galėsite įsivaizduoti, kiek kasmet jų išvažiuoja į gatves", - sako jis.

Keičiasi ir mados. Dviračių parduotuvės "Dviratis plius" konsultantas Ovidijus Šreiberis sako, jog šiais metais ypatingai populiarūs geros kokybės dviračiai. Jo nuomone, nors aukštos kokybės laisvalaikio dviračių kainos gali siekti ir 2 000 litų, tačiau žmonės labiau linkę investuoti į geros kokybės prekę ir ja naudotis daug metų.

"Žinoma, yra žmonių, kurie dviračius perka ir už daug mažesnę sumą, iki 500 litų, tačiau reikia nepamiršti, kad perkant dviratį reikia įsirengti šviesos sistemą arba pirkti atšvaitus, o jei dviratininkui dar nėra 18 metų, įstatymų numatyta tvarka privalu įsigyti ir šalmą. Taip kaina vis vien padidėja", - teigia O. Šreiberis.

Miestiečių apklausa

"Vakarų ekspreso" kalbinti Klaipėdos mieste dviračiais važinėjantys gyventojai irgi teigia, kad daug kur trūksta dviračių takų jungčių, kai kur kelias baigiasi "į medį" arba tiesiog nėra jo pratęsimo. Tačiau, nepaisydami takų neišbaigtumo, miestiečiai džiaugiasi galėdami naudotis pakankamai gerai sutvarkyta miesto dviračių takų infrastruktūra ir tikisi, kad ateityje bus pratęsti ar užbaigti tvarkyti dviračių takai. Būtent tada, žmonių nuomone, uostamiestis tikrai galės vadintis šalies dviračių sostine.

Donatas

Nors ir retai važiuoju dviračiu, tačiau pastebėjau, kad Klaipėdoje kai kur labai trūksta dviračių takų pratęsimų ir jų sujungimų. Važiuojant tenka sutikti daug kliūčių kelyje. Pavyzdžiui, kelias baigiasi kur nors medžiu arba jo pratęsimo tiesiog nebėra. Nors dviračių takai iki galo nesutvarkyti, tačiau visada randu, kur palikti dviratį. Tai džiugina. Dviračių sostine Klaipėdos tikrai nelaikyčiau, mano nuomone, Vilnius labiau tinkamas šiam teiginiui.

Reda

Asmeniskai mūsų šeimai trūksta patogaus susisiekimo nuo Klaipėdoje esančių miegamųjų rajonų iki jūros. Kartais tiesiog nepatogu važiuoti centrinių miesto gatvių dviračių keliais. Būtų smagu, jei būtų nutiestas dviračių takas, esantis atokiau nuo centro, pavyzdžiui, palei marias. Uostamiesčio tikrai nelaikyčiau dviračių sostine, nors dviratininkų ir nemažai. Juk dviračių bumas Klaipėdoje būna tik vasaros sezono metu, o Kaune dviračių judėjimas yra kur kas didesnis nepriklausomai nuo oro sąlygų ar metų laiko.

Giedrė

Šiuo metu kiekvieną dieną važiuoju dviračiu. Gyvendama Vilniuje taip pat daug keliaudavau šia transporto priemone ir galiu pasakyti, jog Klaipėdoje tikrai daug patogesnė infrastruktūra, nes Vilniuje siauri ir vingiuoti takeliai tikrai nesaugūs. Todėl dviračių sostinės titulą labiau priskirčiau Klaipėdos miestui.

Laurynas

Kai kuriose Klaipėdos miesto gatvėse iš viso nėra dviračių takų, o tuomet tenka važiuoti pėsčiųjų šaligatviais. Tai ne tik nepatogu, bet ir labai pavojinga ne tik pėstiesiems, bet ir dviratininkams. Savo dviračio niekada nepalieku, nes stovai šiai transporto priemonei prirakinti labai patogūs vagims ir, norint išsaugoti dviratį, negali jo palikti. Pastebėjau, kad uostamiestyje gyvenantys žmonės nėra tolerantiški dviratininkams, dėl to labai nesmagu. Klaipėda tikrai galėtų tapti dviračių sostinė, tačiau dviračių infrastruktūra nėra visiškai sutvarkyta.