Specialios darbo grupės "išgimdyti" pasiūlymai vakar buvo pristatyti miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos bei Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetams.
Ką keistų?
Savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjo Rimanto Mockaus teigimu, Smiltynėje stebimas chaosas, todėl siūloma vasaros sezono metu (nuo gegužės iki rugsėjo 15 d.) apmokestinti šią Klaipėdos dalį ir priskirti ją brangiausiai - raudonajai zonai. Tam esą pritaria ir gyventojai, ir Lietuvos jūrų muziejaus vadovybė, ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. R. Mockaus teigimu, iš šios rinkliavos surinkti pinigai būtų naudojami Smiltynės gyvenvietės infrastruktūrai gerinti. Leidimai Smiltynės gyventojams ir šioje teritorijoje įsikūrusioms įmonėms galiotų visoje Smiltynės teritorijoje.
Nuo gegužės ketinama apmokestinti ir stovėjimą Kooperacijos gatvėje.
Tarp siūlomų pakeitimų yra ir apribojimas, kad raudonosios zonos leidimai galiotų ne didesniu nei 500 m spinduliu nuo nekilnojamojo turto objekto, nurodyto leidime.
Siūlomas ir palengvinimas rinkliavos nesumokėjusiems, bet nenorintiesiems gauti baudos - jie mažesnį - vadinamąjį "užmaršumo" mokestį sumokėti turėtų daugiau laiko - ne 1, o 2 paras.
Taip pat siūloma nežymiai keisti dėl euro įvedimo pakoreguotus rinkliavos dydžius - pavyzdžiui, už 30 centų automobilį jau būtų galima laikyti ne valandą ir vieną minutę, o tik valandą.
Numatoma jau nuo sausio 1 d. VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) perduoti administruoti šiuo metu Savivaldybės administracijos išduodamus leidimus.
"Mes pasistengsime, kad nereikėtų fizinio kontakto norint gauti leidimą, kad jį būtų galima įsigyti internetu, nereikėtų stovėti eilėje norint pasiimti popierinį leidimą. Administracija atsiųs SMS žinutę, kad prašymas priimtas, leidimas galioja. Bet paliksim žmonėms, kurie norės, galimybę leidimą pasiimti ir kasose", - sakė KKT direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas.
Taip pat siūloma vietine rinkliava apmokestinti ne tik automobilius, bet ir kitas transporto priemones, pavyzdžiui, laivus, priekabas, išskyrus motociklus ir mopedus, nes didžiausia problema yra Kruizinių laivų terminale, kur automobilių stovėjimo vietose pastatomi kateriai.
Įvertinus kitų miestų rinkliavos kainas manoma, kad leidimo verslininkui 1,5 euro kaina metams yra per maža. Siūloma tokio leidimo kainą metams verslo subjektams didinti 20 eurų, o už antrą leidimą reikėtų mokėti ne 72 eurus, o 80 eurų per metus. Pasak R. Mockaus, patys verslininkai su tuo sutinka.
O gyventojams metinį mokestį, įvertinus 1 leidimo išdavimo sąnaudas (5,72 euro), siūloma padidinti iki 5 eurų, o mokesčio už antrą leidimą nekeisti.
Politikų nuomonės
Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila domėjosi, kaip bus vykdoma kontrolė Smiltynėje. Pasak R. Mockaus, dirbs vienas žmogus, kuris kontroliuos ir eismo pažeidimus.
A. Vaišvilai nepatiko tai, kad ruošiamasi didinti mokestį verslininkams. Jis siūlė verslininkams nustatyti leidimo kainą metams 6 eurus, o už antrą imti 20 eurų mokestį. Tačiau ne visi su tokiu siūlymu sutiko. Esą leidimų išduodama apie 5,5 tūkst. ir jeigu jie dar bus piginami, tai greitai mieste žmogui apskritai nebus kur pasistatyti mašinos.
Pasak komiteto nario Vidmanto Plečkaičio, verslininkai ir nesulaukia klientų senamiestyje, nes svečiai neturi kur pasistatyti automobilių. Pasak jo, didinant leidimų kainas ginami tie patys verslininkai, jų klientai.
Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete diskutavę politikai domėjosi, kodėl svetur gyvenantys ir ne Klaipėdoje gyvenamąją vietą deklaravę turto savininkai negali gauti tokio leidimo.
"Latvijoje duoda leidimą gyventi už investicijas, o mes net parkavimo leidimo nesuteikiame", - stebėjosi komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas.
Tačiau valdininkai vėl akcentavo per didelį leidimų skaičių, kurio nenorima dar labiau auginti suteikiant juos keliskart per metus į Klaipėdą atvykstantiems turto savininkams.
Rašyti komentarą