Aplinkos monitoringas - tik sausi skaičiai

Šiauliečių atlikta praėjusių metų aplinkos kokybės analizė keliais žodžiais skambėtų taip: oro tarša ir triukšmas - kaip ir dera mieste, maudyklos ir paplūdimiai - atitinkantys normas, mieste augantys medžiai pakankamai sveiki, tik trūksta spygliuočių, stebima didelė paukščių rūšių įvairovė, randama gana retų rūšių žuvų.

Tačiau šis monitoringas tarsi pakibo ore, mat anksčiau tokias aplinkos analizes atlikę Klaipėdos universiteto darbuotojai nenoriai dalijasi anksčiau sukaupta medžiaga.

"Pasimokėme iš praeities klaidos, kai visa duomenų bazė buvo pas monitoringo vykdytojus, dabar bazę turės savivaldybės administracija", - sakė miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė ir vylėsi, kad visą anksčiau sukauptą informaciją iš universiteto darbuotojų dar pavyks gauti.

Tad kol kas nesant galimybės palyginti, kokia aplinkos tarša buvo prieš keletą metų, sausi skaičiai lyg ir neturi jokios apčiuopiamos vertės.

Darnaus vystymo institutas su Klaipėdos savivaldybe sutartį atlikti aplinkos monitoringą sudarė 5 metams. Per šį laikotarpį jiems numatyta sumokėti 600 tūkst. litų.

Pirmas blynas šiandien buvo pristatytas uostamiesčio bendruomenei.

Išvardiję sausus skaičius, kiek praėjusiais metais buvo užfiksuota oro, vandens, dirvožemio užterštumo atvejų, monitoringo rengėjai negalėjo nieko konkretaus rekomenduoti, ką reikėtų daryti, kad situacija pagerėtų.

Tiesa rekomendacijų būta, tačiau jos labai aptakios. Tam, kad oras būtų mažiau užterštas, rekomenduota mažinti transporto srautus, norint išvengti triukšmo - sandarinti langus ir namų fasadus. Žodžiu - nieko naujo.

Tai užkliuvo ir ataskaitą išklausiusiems keliems miesto Tarybos nariams.

"Jūs pateikiate vadovėlines ataskaitas, tinkančias bet kuriam kaimui. O ką galite pasiūlyti konkrečiai?" - aiškumo pasigedo politikas Arūnas Barbšys.

"Stengiamės būti aptakūs, nes specifinėms priemonėms reikia ilgesnių diskusijų. Be to, tik pati bendruomenė gali spręsti, kokias priemones taikyti atsižvelgiant į turimas lėšas", - atsikirto Darnaus vystymo instituto atstovas Kęstutis Navickas.

Sausi skaičiai klausytojams nepadėjo susivokti, ar kinta triukšmo lygis Klaipėdos mieste, kaip būtų galima mažinti triukšmą prie gatvių, ar pasiteisino vandens telkinių valymas. Taip pat pasigesta vertinimo, kodėl padidėjo oro tarša ir pan.

D. Berankienė paaiškino, kad sukaupta informacija tikrai nėra bevertė.

"Vien tai, kad Mumlaukio ežeras pernai pripažintas kaip labiausiai užterštas vandens telkinys Klaipėdoje, parodo, jog monitoringas buvo atliktas atsakingai. Akivaizdu, kad vykdomi valymo darbai šiame ežere turėjo įtakos tokiems rodmenims.

Sutinku, skaičiai atrodo sausi, tačiau turėdami šiuos tyrimus mes galėsime jais vadovautis priiminėdami vienokius ar kitokius sprendimus. Pavyzdžiui, žinodami, koks yra triukšmo lygis tam tikrose miesto vietose, galėsime spręsti, ar ten galima dar statyti gyvenamuosius namus", - paaiškino D. Berankienė.

Planuojama, kad visi monitoringo rezultatai bus pasiekiami miestiečiams. Žadama, kad artimiausiu metu visą informaciją bus galima rasti tinklapyje www.klaipedosmonitoringas.lt. Čia viliamasi patalpinti ir ankstesnių monitoringų duomenis.

Teigiama, jog tokio plataus spektro monitoringo kaip Klaipėdoje, nevykdo nė vienas kitas Lietuvos miestas.