Apklausa: klaipėdiečiai finansine apsauga nesirūpina

Didžioji dauguma Klaipėdos apskrities gyventojų sako nesijaučiantys užtikrinti dėl savo šeimos ateities finansinio saugumo, tačiau patys pasirūpinti finansine apsauga nesiima. Reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, 66 proc. klaipėdiečių pripažįsta, kad nelaimė, kurios metu jie netektų darbingumo ar net gyvybės, jų artimiesiems sukeltų rimtų arba tam tikrų finansinių sunkumų. Tačiau tokiems gyvenimo netikėtumams yra pasirengusi mažuma – gyvybės draudimu, kuris padėtų sušvelninti skaudžios nelaimės padarinius šeimos finansiniam stabilumui, yra apsidraudę vos 6 proc. klaipėdiečių. Tai – mažiausias rodiklis visoje šalyje.

Baiminasi avarijų

Apie skaudų įvykį, kurio metu netektų gyvybės ar taptų neįgalūs, nors kartą yra galvoję net 63 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų. Labiausiai klaipėdiečiai baiminasi eismo įvykių, nepagydomų ligų ir atsitiktinių nelaimių. Eismo įvykį kaip tikėtiną, jiems galinčią nutikti nelaimę, nurodė 67 proc. apklaustųjų, nepagydomą ligą – 52 proc. apklaustųjų, atsitiktinę nelaimę (pvz., žaibo iškrova, pastato griūtis, kt.) – 47 proc.

47 proc. nesuka galvos

Tačiau, nors ir baimindamiesi nelaimingų įvykių, apie jų poveikį savo šeimos finansinei gerovei yra galvoję kiek daugiau nei pusė uostamiesčio gyventojų. Į klausimą „Ar kada nors galvojote, kokią įtaką Jūsų artimųjų finansinei gerovei turėtų Jūsų nedarbingumas arba žūtis (mirtis)?“ teigiamai atsakė 53 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų. Visos Lietuvos mastu teigiamai atsakė 59 proc. gyventojų.

Dažniausiai klaipėdiečių minėta priežastis, kodėl jie nė karto nėra susimąstę apie nelaimingo įvykio padarinius šeimos finansiniam stabilumui, – noras galvoti vien apie pozityvius dalykus. Šią priežastį paminėjo 49 proc. apklaustųjų, o 16 proc. atsakė negalvojantys, nes nežino, kaip tokią situaciją galėtų spręsti.

Finansinė drausmė – būtina

Komentuodamas tyrimo rezultatus Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas sakė: „Lietuvos gyventojai, tarp jų ir klaipėdiečiai, vis dar nepakankamai rūpinasi savo finansiniu saugumu. Ir tai, drįstu sakyti, yra ne tiek ekonominis klausimas, kiek požiūrio ir įpročio reikalas. Lietuvoje turime taupymo rezervų, tačiau augant gyventojų pajamoms, o su jomis – vartojimui, pamirštame rūpintis ateitimi. Dėl tokio neatsakingo požiūrio nemaža mūsų visuomenės dalis nelaimės atveju taptų finansiškai pažeidžiama. Netekę nuolatinių pajamų ar reikšmingos jų dalies ir neturėdami atsarginio plano, gyventojai būtų priversti skolintis, parduoti turimą turtą ar prašyti socialinės paramos. Tačiau klausimas, ar atsitikus nelaimei pakaks tų išmokų, kurias mūsų valstybė išgali suteikti gyventojams? Našlių pensijos dydis Lietuvoje, pavyzdžiui, tesiekia 70 litų“.

A. Bakšinskas taip pat pabrėžia, kad šeimos finansinį saugumą lemia ne tik finansinė drausmė ir gebėjimas nuolat juodai dienai atsidėti kad ir nedidelę dalį savo pajamų, bet ir draudimo apsauga, kuri padėtų užtikrinti skubią finansinę pagalbą ištikus nelaimei.

Draustų save ir automobilį

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas pastebi, kad Lietuvos gyventojai, spręsdami ką drausti – materialųjį turtą, savo ar sutuoktinio gyvybę ir sveikatą, – prioritetą dažnai atiduoda materialiajam turtui.

„Automobilis, kaip rodo draudimo statistika, lietuviams ko gero yra brangiausias turtas. Per praėjusius metus gyventojai sudarė beveik 152 tūkst. sutarčių savanoriškai apdrausti automobilį, tuo tarpu gyvybės draudimo – vos 58 tūkst. sutarčių. Vakarų pasaulio šalių norma – apdrausti šeimos maitintojo gyvybę ir taip visus šeimos narius apsaugoti nuo skaudžių nelaimingo įvykio finansinių padarinių. Vakarų šalyse, kur stiprios taupymo ir investavimo tradicijos, taip pat įprasta gyvybės draudimo priemonę naudoti ir kaip santaupų kaupimo įrankį. Toks taupymas yra efektyvesnis, nei santaupų kaupimas banko einamojoje sąskaitoje ar namuose, kur laisvos lėšos ilgainiui dėl infliacijos praranda savo vertę“, – pažymėjo A. Bakšinskas.

Automobilį pirmiausia apdraustų ir 18 proc. klaipėdiečių. 37 proc. Klaipėdos gyventojų pirmiausia apdraustų savo sveikatą ir gyvybę, 35 proc. – savo vaiką, 10 proc. – turimą nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu, kad pirmiausia pasirinktų apdrausti savo sutuoktinį nepasisakė nė vienas apklaustasis Klaipėdos gyventojas.

„Tyrimas atskleidė, kad klaipėdiečiai neteisingai supranta, kam reikėtų skirti prioritetą draudžiantis. Pirmiausia apdrausti reikėtų ne vaikus, bet šeimos maitintoją – tą šeimos narį, kuris gauna didžiausias pajamas. Šeimos maitintoju save įvardijo 66 proc. Klaipėdoje apklaustų žmonių, tuo tarpu save draustų pirmiausia tik 37 proc. apklaustųjų, dar beveik tiek pat pirmiausia apdraustų vaikus. Skaudžios nelaimės padariniai šeimai būtų švelnesni, jei žuvęs ar darbingumą praradęs šeimos maitintojas būtų buvęs apdraustas“, – pabrėžė A. Bakšinskas.

Kasmet Lietuvoje įregistruojama apie 8 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų mirčių. Didžioji dauguma, daugiau nei 70 proc., senatvės nesulaukę mirusiųjų – vyrai. Pagrindinė priešlaikinių mirčių priežastis, kaip rodo statistika, yra ne eismo įvykiai, ko labiausiai ir bijo Klaipėdos gyventojai, bet ligos. Jos yra 73 proc. darbingo amžiaus gyventojų mirčių priežastis.

Kas paskatintų draustis?

Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 43 proc. klaipėdiečių imtis veiksmų iš anksto pasirūpinti finansinio saugumo priemonėmis paskatintų padidėjusios pajamos. 24 proc. taip elgtis paskatintų skaudi nelaimė, nutikusi artimiesiems ar draugams.

Apie tyrimą

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu reprezentatyvi gyventojų apklausa atlikta šių metų sausio 17–26 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1011 18-75 metų amžiaus respondentų (105 iš jų – Klaipėdos apskrityje). Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.