Apie pajūrio, Klaipėdos miesto problemas ir lūkesčius

Norime atkreipti visos Lietuvos dėmesį ir į tai, kad įgyvendinus ketvirtąjį uosto plėtros planą kranto erozija gali smarkiai suaktyvėti ties 12-18 km į šiaurę nuo uosto vartų, t. y. ties Nemirseta, Palanga.

Manome, kad būtina imtis veiksmų sustabdyti / suvaldyti šiuos procesus ir daryti tai, ką jau darė mūsų protėviai, ką rodo kitų jūrinių valstybių patirtis - statyti pajūrio ruože bunas. Nes tai, kas yra daroma dabar - pajūrio ruožas "maitinamas" smėliu, iškastu gilinant Klaipėdos uostą, yra ne tik neveiksminga, bet ir žalinga - smėlio kokybė pliažuose prastėja kiekvienais metais. Vietoje balto smėliuko tampa žvyru, akmenimis. Baltas ir smulkus smėlis gretai taps istorija...

Klaipėdos savivaldybė yra paskelbusi viešą monitoringą Klaipėdos pajūrio erozijai sustabdyti. Tikimės, kad bus pasirinktas tinkamiausias būdas tai išpsręsti.

Mūsų bendruomenė gyvena pajūryje ir mes turime galimybę stebėti procesus, vykstančius šalia mūsų. Mes labai norime išsaugoti Lietuvos pajūrį ir atkreipti visų klaipėdiškių ir Lietuvos gyventojų dėmesį į šias problemas, kad ir ateityje jie turėtų kokybišką pajūrį, į kurį galėtų atvykti pailsėti.

Pritariame Klaipėdos miesto pasirinktam 2-ajam uosto plėtros planui - kad būtų surastas kompromisas tarp valstybės interesų ir miestiečių, sudarytos kokybiško gyvenimo sąlygos, kad tiesiant transporto koridorius uosto link būtų sudarytos kiek galima maksimalios sanitarinės zonos, apsaugančios miesto gyventojus nuo uosto įmonių keliamų padarinių: triukšmo, dulkių, užterštumo.

Miestas turi planuoti strategiją kartu su valstybe, uostu taip, kad sudarytų palankias sąlygas vystyti ekonomiką, bet nenuskriaudžiant miesto gyventojų.

Deja, šiandien yra truputį kitaip - jaučiamas didžiulis spaudimas iš uosto, Vyriausybės.

Užsakomoji medija vos ne kiekvieną dieną piliečiams "plauna" smegenis, gieda ditirambus apie giliavandenio uosto reikalingumą, skelbiami kažkokie pseudoskaičiai - prognozės, ruošiama dirva kinų investicijoms. Vyksta spaudimas visais frontais, deklaruojama, kad reikia kuo skubiau pasitvirtinti projektą giliavandenio uosto statybai. Ar kam nors kyla klausimai, kodėl taip yra daroma? Kur skubama? Anksčiau reikėdavo ieškoti moters. O šiandien?

Kodėl neskelbiama, kokie katastrofiški padariniai gresia Lietuvos gamtai pastačius išorinį uostą? Kam tai finansiškai naudinga? Norima investuoti didžiulius pinigus į šį uostą. Ar jie atsipirks pastačius tokį brangų uostą? Ar tikrai iki galo išnaudojama dabar turima uosto teritorija? Ar uosto veiklos rezultatai nepagražinti?

[CITATA]

Tai pat manome, kad uostas skiria tikrai per mažai lėšų miesto reikmėms, ypač infrastruktūrai. Manytumėme, kad net pritarus 2-ajam uosto plėtros variantui miestas privalo išsireikalauti iš uosto sutvarkyti visas transporto arterijas (kelius ir geležinkelius) nuo miesto ribų iki uosto prieigų, nes iki šiol visos problemos buvo užkraunamos ant miesto, miestiečių pečių. Puikiausias pavyzdys - CKT terminalas ir rekonstruota Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža tapo tikru iššūkiu visiems miestiečiams.

Juntamas valstybės noras Klaipėdos miestą paversti pramoniniu miestu. Uždaromas universiteto meninis fakultetas, kuris jau ilgą laiką buvo nustekentas. Jūrinis miesto paveldas taip pat ujamas, pamirštas. Jis neišryškinamas taip, kaip Vakarų uostamiesčiuose.