Apie ką meras kalbėjo su šalies premjere?

Per 40 minučių apžvelgtas platus klausimų spektras. Pirmiausia I. Šimonytė domėjosi vakcinacijos ir COVID-19 situacija uostamiestyje. V. Grubliausko teigimu, šiandien visi medikai Klaipėdoje paskiepyti, jau padedami skiepyti mokytojai.

 Kaip visoje Lietuvoje taip ir Klaipėdoje šiuo metu sunkiausia yra paslaugų teikėjams, grožio salonams, kavinėms, restoranams, sporto klubams. „Nepaisydamas kalbų, esą Vyriausybės įvestiems karantino apribojimams nepakanka argumentų, pritariu premjerės pozicijai, nes trečiosios bangos šlamesys girdisi jau dabar: britaniškosios, afrikietiškosios viruso atmainos jau pasiekė Lietuvą. I. Šimonytė pateikė pavyzdį, kad viena šalis ketvirtadienį atlaisvino karantino apribojimus, o sekmadienį teko juos dar labiau griežtinti. Šiuo klausimu mūsų požiūriai sutapo", - sakė V. Grubliauskas.

Neatnaujinama infekcinių ligų infrastruktūra

Klaipėdos meras atkreipė dėmesį, kad dar nėra iki galo reglamentuota, kaip skiepyti žmones, kurie pagal amžiaus grupę patenka į prioritetinius sąrašus, bet negali atvykti  į įstaigą. Kitas dalykas, jo manymu, nereikėtų paskliauti vien tik Savivaldybės turimais šaldytuvais siekiant  užtikrinant šalčio grandinę vakcinai, galima pasinaudoti ir privačių klinikų  pajėgumais. Premjerė mano, kad tai būtų rimta pagalba.

„Sakiau, kad reikėtų rasti formulę, kaip apskaičiuoti vieno vakcinavimo įkainį tiems, kurie atlieka tą procedūrą, t. y. medikams ir jų pagalbininkams. Premjerė informavo, kad šiuo klausimu dirbama ir ieškoma tokio sprendimo, kuris atitiktų visus teisės aktų reglamentavimus", - teigė V. Grubliauskas.

Pasinaudodamas proga meras atkreipė ministrės pirmininkės dėmesį į tai kad Vilniaus, Kauno infekcinių ligoninių pastatai, kurie yra gerokai naujesni nei uostamiesčio infekcinių ligų korpusas, yra atnaujinami, o jis ne. „Klaipėda ir anksčiau buvo priešakinėse pozicijose, kai reikėjo suvaldyti Ebolos viruso plitimą ir dabar kalbant apie abi koronaviruso plitimo bangas, o infrastruktūra ne visiškai atitinka jos apkrovas ir atsakomybės mastą. Vienas miestas nepajėgus, būtinas kitoks Vyriausybės požiūris", - kalbėjo meras.

"Apie uostą Melnragėje nėra kalbos"

Pokalbio metu buvo aptartas ir legendinis Klaipėdos savivaldybės dalykinių sąlygų sąvadas, susijęs su uosto plėtra. Per metus kartą ar du turi būti iš naujo peržiūrimos visos pozicijos atkreipiant dėmesį į tai, kas aktualu. „Premjerės pozicija dėl išorinio uosto ties Melnrage statybos gana nuosekli. Visų pirma šios statybos turi turėti tam tikras ekonomines garantijas, investicijos turi būti labai aiškios ir pakeliamos, investuotojas priimtinas ir tinkamas. Supratau, kad artimiausiu metu apie išorinį uostą Melnragėje nėra kalbos. Natūralu, kad tai šiek tiek koreguoja  uosto plėtros šiaurinėje dalyje greitį perkeliant plėtrą į pietinę dalį. Patys uosto atstovai sako, kad pirmiausia reikia plėtoti uosto pajėgumus pietinėje jo dalyje. Manau, tos plėtros pasekmės klaipėdiečiams turi būti absoliučiai minimalizuotos. Visos tos jungtys: tiek pietinis aplinkkelis, tiek Statybininkų pr., tiek Baltijos pr. dabar įgauna dar didesnę svarbą. Sakiau premjerei, kad tai turi būti ne tik Klaipėdos, o visos Lietuvos rūpestis", - kalbėjo V. Grubliauskas.

"Nesiskundžiau"

 Pasiteiravus, ką  meras pasakė premjerei apie uosto ir miesto santykius, jis atsakė: „Nesiskundžiau, bet išsakiau tam tikrus pastebėjimus. Rezervo plačiau bendradarbiauti yra daug. Uostas kasmet pasiekia rekordinių krovos rezultatų, o lėšos, kurios skiriamos Savivaldybei pagal bendradarbiavimo sutartis, mažėja. Šiemet bus skiriama tik 1,3 mln. eurų, o anksčiau skirdavo ir 1,5 mln. eurų, ir daugiau. Atkreipiau premjerės dėmesį į disonansą tarp to, kiek perkraunama krovinių, kiek uždirba valstybė ir kiek investuojama į miestą."

V. Grubliauskas sakosi atkreipęs premjerės dėmesį ir į tai, kad ekonomikos gaivinimo DNR programoje visi klaipėdietiški projektai atsidūrė giliame stalčiuje. „Premjerė užtikrino, kad peržiūrint Europos atsigavimo fondą, kai bus vertinami ir kai kurie į DNR fondą nepatekę projektai, bus užtikrintas nešališkas ekspertų vertinimas pagal principus, kurie tinka Europai, o ne pagal tuos, kurie patinka ar Vyriausybei, ar vienam  kitam ministrui. Bus taikomi bendri principai visiems ir tai mane nuteikė viltingai", - kabėjo V. Grubliauskas.