„Ant gerumo sparnų“ - jau dvidešimt ketvirtą kartą

Ekspozicinis plotas yra ligoninės koridoriai, gydytojų ir slaugytojų kabinetai, palatos. Tai unikali, niekur Lietuvoje nekartojama akcija ir meno kūrinių kolekcija, kuri įprasminta dviejuose albumuose: ARS VITAE I ir ARS VITAE II. Klaipėdos jūrininkų ligoninę puošia jau per 620 meno kūrinių, kuriuos įstaigai dovanojo virš 120 Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus ir kitų menininkų.

Tapybos, grafikos darbai, akvarelės, mažoji skulptūra, formos plastika, keramika ir tekstilė jaukiai įsikūrė visoje ligoninėje: koridoriuose, palatose, fojė, diagnostikos ir gydytojų kabinetuose. Pagal autorius ir technikas, metų laikus ir nuotaiką ligoninės galerijoje nuolatos rengiamos šių darbų parodos. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje yra sukaupta didžiausia Klaipėdos krašto menininkų darbų kolekcija, o įstaiga juokais net vadinama labiausiai lankoma meno galerija šalyje.

Menininkų ir medikų draugystė prasidėjo 1996 m. po dailininkės Sofijos Kanaverskytės vizito naujai pastatytoje ligoninėje, kurios tuščios palatų sienos, žiūrint paciento-menininko akimis, jai pasirodė per daug niūros. Čia trūko jaukumo ir estetinį pasigėrėjimą sukeliančių objektų. Šiemet 17 menininkų dalį savo kūrybos vėl nutarė įkurdinti ligoninėje. Ligoninės kolekciją papildė 15 naujų meno kūrinių ir menininkų poros dovanotas meno albumas, kurie bus plačiau pristatyti virtualiai tradicinės Advento popietės „Ant gerumo sparnų“ metu.

Akcijos iniciatorė Sofija Kanaverskytė su labai nuoširdžiu palinkėjimu ligoninei padovanojo savo koliažą „Natiurmortas“.

Metalo dailininkas Danius Drulys ligoninei padovanojo savo mažosios formos objektą „Lašas po lašo...“ (akmuo, metalas, organinis stiklas, medis).

Skulptorius Gintautas Jonkus, linkėdamas laisvės ir taikos – kamerinę skulptūrą „LT“ (ąžuolas).

Keramikė Daiva Ložytė, tarsi oponuodama neramiam metui, sukūrė „Rimtį“ (šamotas, lipdyta, glazūra).

Panašią jauseną atspindi ir Liudmilos Vėgėlienės mišrios technikos monotipija „Ramybė“.

Savo akvarelėmis Jūrininkų ligoninės kolekciją praturtino Isroildžon Baroti („Jūros pakrantė“) ir Augustinas Virgilijus Burba („Viskas pasakyta“).

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Neringa Poškutė-Jukumienė, taikliai pasirinkdama chirurginę kaukę kaip dabartinio laiko simbolį, padovanojo emalio meno kūrinį „Be ribų / Without Borders“.

Petras Gintalas savo akvarelėje „Troškimas pasveikti“ dar 1972 įamžinęs savo patirtą būseną tiesiogiai lyg tiltą tarp šiuo metu tokį aktualų jausmą išgyvenančių, tiesia viltingai nuteikdamas ir palydėdamas eilėmis nugarinėje paveikslo pusėje.

Klaudijus Pūdymas koloristine kalba savo kūrinyje „Saulėlydis“ užfiksavo kasdieninį saulės palydėjimo ritualą.

Įkvėpta pasivaikščiojimų pajūriu Laima Gedvilaitė-Sakalauskienė savo iškiliosios spaudos pastelėje „Pažvelk į šį krantą“ pavaizdavo jūros ošimo sukeliamą meditacinę būseną.

Irgi nenutoldama nuo Klaipėdos krašto menininkams taip artimos temos, Toma Šlimaitė-Bubelienė ligoninei padovanojo savo ofortą „Nežemiški vaikai pajūryje“.

Gyvą klaipėdietišką tapybą akcijoje atstovauja Antanas Garjono („Už horizonto šviesa“) ir Ernesto Žvaigždino („Be pavadinimo“) paveikslai.

Prie dovanojančių menininkų prisijungė ir Jonas Virbauskas, prisipažinęs, kad jautri iniciatyva paskatinusi jį dalyvauti tradicinėje popietėje, dovanojant savo marmuro ir granito figūrą „Balandukas“.

Zita ir Romualdas Inčirauskai padovanojo knygą „Nulipdytas gyvenimas“, iliustruojančią spalvingą, ilgametę kūrybinę R. Inčirausko veiklą bei reikšmingus menininko darbus Lietuvos kultūrai ir menui dirbant metalo meno lauke, kuriame istorinių temų interpretacijos peržengia pažinimo ribas ir sutelkia ypatingai prasmingam patyrimui vartant menininko kūrybinio gyvenimo puslapius lyg mūsų šalies istorijos šaltinius.