Alina Velykienė apie Trilapio pirtį: "Mes laikome pusgyvį lavoną"

Klaipėdos Trilapio gatvės pirtis jau seniai virtusi karštų diskusijų objektu. Už jos išlikimą karšto garo mėgėjai stojo mūru dar prieš keliolika metų, kai pirmą kartą užsimota ją privatizuoti. Pirtis palikta ramybėje po to, kai prie Savivaldybės pastato susirinkusi minia, energingai pamojavusi vantomis, gerokai atšaldė pirties uždarymo iniciatorių entuziazmą.

Trilapio gatvėje, šalia Skulptūrų parko, įsikūrusi viešoji pirtis kai kuriems klaipėdiečiams yra itin svarbi. Į ją renkamasi ne tik pasistiprinti, atgauti energiją ir sveikatą, bet ir pabendrauti. 

Paskutinį kartą atremti eilinę puolimo bangą pirties mėgėjams pavyko prieš tris metus.

Tačiau, panašu, kad buvo laimėtas mūšis, bet ne karas, nes viename iš paskutiniųjų Klaipėdos miesto tarybos posėdžių apie Trilapio gatvės pirtį labai kritiškai pasisakė tarybos narė Alina Velykienė.

Paprašyta pakomentuoti savo poziciją A. Velykienė atsakė:

"Tiesiai šviesiai kalbant, pirtis - tai nėra savivaldybės funkcija, ir savivaldybė iš to turto, kuris ten sudėtas, negauna jokios naudos.

Techninė pirties būklė ten yra labai prasta, reikia pradėti kalbėti ką norim su ta pirtim daryti?

Jeigu yra entuziastų, tai aš labai sveikinu. Tegul savivaldybė jiems tą pirtį išnomuoja ir jie apsiima 20 metų padengti pirties išlaikymo kaštus, vykdo ten veiklą, investuoja į esamą infrastruktūrą ir, kaip sakoma, nebeturėsim jokių pretenzijų.

Šiai dienai mes laikome tokį pusgyvį lavoną, o mums sakoma, na, čia labai svarbi savivaldos funkcija.

Tai nėra savivaldos funkcija. 

Suprantama, nupirkti tokį objektą yra labai brangų, tai tegul pirties entuziastai sudaro ilgalaikę nuomos sutartį. Tai dar klausimas, kai jiems patiems reikės nešti atsakomybę už tą turto išlaikymą ir veiklos vykdymą, išnuomotą turtą, ar neišblės entuziazmas.

Trys - keturi tūkstančiai eurų ten yra gal pliusas, bet tai neturi reikšmės. Ekonomine prasme tai yra visiškai nerentabilu. Mes turime rūpintis švietimu, socialine aplinka, visa transporto sistema.  

Sakom, neturim pakankamai pinigų, o turime prisisteigę va, tokių įmonių, iš kurių jokios naudos nėra.

Klausiu tiesiai šviesiai, kiek Klaipėdos mieste yra butų, namų ūkių.kurie neturi karšto vandens?

Aš suprantu, kad yra tradicijos, tai jeigu jūs norite, tada - pirmyn.

Yra jaunų entuziastų, kurie norėtų tą pirtį išlaikyti. Teikit siūlymą savivaldybei. 

Neturiu nieko prieš pirtį, aš nekalbu apie privatizavimą, aš kalbu apie tai, kad tokia veikla savivaldybei yra neefektyvi, yra nebūdinga ir pagal įstatymą - neprivaloma".

Uždarymo šalininkų argumentai

Pirties uždarymo šalininkų yra ir daugiau. Jie turi turi savų argumentų. Per pastaruosius metus mažėja lankytojų srautas, pastatas yra daugiau nei 40 metų neremontuotas, vamzdynai irgi seniai nematę remonto, katilas keistas prieš 15 metų.

Pasitelkiamas ir toks argumentas, kad iš didžiųjų miestų tik Klaipėdoje likusi tokia relikvija ir atgyvena.

Auga konkurencija, atsirado daug privačių pirčių su aukštesne paslaugų kokybe ir panašiomis kainomis, o ir gyventojų gyvenimo kokybė gerėja. Pirtis fiziškai ir moraliai nusidėvėjusi, reikalingos didelės investicijos.

Pirties šalininkai nesutinka: dėl sumažėjusio lankytojų srauto stebėtis nereikėtų, nes šoktelėjo ir paslaugų įkainiai. Be to Klaipėdoje dėl emigracijos nuolat mažėja gyventojų.

Ar susitelks pirties gynėjai?

Kol kas pirties gynėjai stebėtinai ramiai sutiko politikės pareiškimą. Kas tai, nuovargis po karantino, ar neįvertintos puolimo pavojaus pasekmės?

Bet žinant ilgalaikę pirties puolimo ir gynybos taktiką, drįstu prognozuoti, kad dalgis ir vėl užėjo ant akmens.

Pirties entuziastai jau keletą kartų įrodė, kai reikia mobilizuotis, jie pajėgūs per labai trumpą laiką surinkti kad ir kelis tūkstančius parašų.

Be to, kol kas dar neprabilo toliašaudė artilerija - Šarūnas Jagminas. 

„Trilapio“ pirties išlikimo gynėjas Šarūnas Jagminas pirtį yra pamėgęs nuo mažumės, kai pasikaitinti čia atvesdavo tėvai. Pirtyje lankosi gal pusę amžiaus.

Prieš kelis metus Šarūnas yra prasitaręs, kad ginsiąs pirtį ir, jei reikės, kartu su kitais pirtininkais net nuogas eis pas valdžią.

Šarūnas Jagminas:

„Apsilankius pirtelėje dingsta visi radikulitai, nugaros skausmai, kūnas atsipalaiduoja. Tai puikiai „atstato“ sveikatą. Susirenka draugų ratas, pabendraujame, reikalus išsprendžiame. Žinoma, pirčių Klaipėdoje yra, tačiau jos privačios. Jas reikia iš anksto užsisakyti. O šioje renkasi įvairus kontingentas - ir verslininkai, ir paprasti miestelėnai. Jei šios pirties neliks, tegul tada pirmiausiai pastato kitą".

Paslaptis - puiki garinė

Į pirtį Trilapio gatvėje užsuka ir nuosavus namus bei pirteles turintys žmonės. Jų nuomone, tokios puikios garinės kitur nė su žiburiu nerasi. Uždarius Trilapio gatvės pirtį, labiausiai nukentėtų pensininkai. Didėjant mokesčiams už vandenį, šilumą, vis daugiau senjorų savaitgaliais specialiai traukia į pirtį nusiprausti, pašildyti sąnarių.

Viešoji pirtis neapleista: šeimininkai savo lėšomis suremontavo patalpas, įsigijo naują dujomis kūrenamą per 12 tūkst. eurų vertės garo katilą.

„Nesikėsinkite į pirtį, mes ją ginsime krūtine. Kai bus pastatyta nauja, su senąja darykite, ką tik norite“, - sumanymą privatizuoti pirtį smerkia karšto garo gerbėjai.

Ambasadorius Vygaudas Ušackas, viešėdamas Klaipėdoje, beveik niekada nepraleidžia progos išsimaudyti Trilapio pirtyje.

Ambasadorius Vygaudas Ušackas:

„Kai pirmą kartą užėjau į „Trilapį„, pasijutau tarsi prieš 20 metų. Tačiau po pirties ir masažo, šiltai pabendravęs su vietine bendruomene bei labai paslaugiu ir maloniu aptarnaujančiu personalu, supratau, kad „Trilapis“ - tai ypatingas kultūrinis paveldas Klaipėdos bendruomenei.

Tuo dar labiau įsitikinau sekdamas diskusijas dėl jo galimo uždarymo. Žmonės, su kuriais man teko bendrauti pastaruoju metu lankantis Klaipėdoje, labai giria ir pasisako už „Trilapį".

Laukiu, kada vėl turėsiu galimybę čia apsilankyti, nes kituose Lietuvos miestuose tokių pirties paslaugų ir tokios pirtininkų bendruomenės man neteko pažinti".

UAB „Vaidenta“ direktorius Audrys Leščius:

„Trilapio pirtis nėra nuostolinga, tai kam ją apskritai "judinti"? Jeigu tai ekonomine prasme nerentabilu, tai gal tada uždarykim ir bibliotekas,  juk yra ir tokių, kuriose apsilanko gal po penkis žmones per dieną. Kiek jos kainuoja savivaldybei? Kokį nuostolį atneša? 

Pirtis - tikra atgaiva senjorams, kuriems kitokių pramogų kaip ir neliko.

Kaip senyvos moteriškės vaikšto į bažnyčią, po to dalijasi vietinėmis naujienomis, taip ir vyresni vyrai turi vietą, kur gali susirinkti, pasišnekėti. Atsigerti arbatėlės, atgauti jėgas. Sunku apsakyti, kiek teigiamų emocijų jie patiria. Neretai jie gyvena vieniši, tad norint atimti iš jų tą retą galimybę pasižmonėti, pailsėti, jų vienintelę šventę, reikia turėti akmeninę širdį.

Savivaldybės pareiga išlaikyti tokį objektą, kuris yra gausiai lankomas.

Aš atsimenu šią pirtį nuo pat vaikystės, gal nuo atidarymo. Prieš tai aš eidavau į pirtį Daukanto gatvėje. Pamenu tokias detales, kai čia, Trilapio gatvės pirtyje, stovėjo alaus aparatai, alus kainavo po 20 kapeikų, žirniai - po tris.

Jei įmonė pelninga, kam kelti bangas? Duok Dieve, kad Klaipėdoje veiktų kuo daugiau tokių pelningų įmonių. Kam kišti rankas prie to, kas teikia naudą? Tik tas, kuris nė karto čia nebuvo apsilankęs, Trilapio gatvėje įsikūrusią pirtį galėjo išvadinti šiurpia sovietmečio atgyvena„.

Buvęs Neringos meras Andrejus Vaičiulis:

„Yra klaipėdiečių, kurie neturi karšto vandens, vonios. Kur jiems eiti? Ką mes jiems galėsim pasiūlyti, jei uždarysim paskutinę pirtį? Pasiūlysim eiti į brangius sporto klubus?

Politikus išrenka miestiečiai, todėl jie ir turi pasirūpinti visais rinkėjais. Ir tais, kurie negali sau leisti prabangių SPA centrų paslaugų".

Vietoje pabaigos

Šioje vietoje labai norisi dėti tašką, bet nuojauta ir ilgametis patyrimas kužda, kad prie šios temos dar teks grįžti. Ir išklausyti dar daug įvairių ir visiškai priešingų nuomonių.

Todėl atsargiai pažadu... bus daugiau.