Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas sako, kad dažnai pasitaiko situacijų, kai, atlikus archeologinius kasinėjimus ir atradus vertingų savybių turinčių archeologinių liekanų, vėliau tenka koreguoti projektą. Tai kainuodavo laiko ir pinigų, todėl projektuoti būtų gerai jau žinant, kas yra po žeme.
"Minima teritorija archeologiniu požiūriu yra perspektyvi, prieš keletą metų tiesiant šilumos trasas mus nustebino - ten buvo rastas gana didelis archeologinis sluoksnis, tačiau kas yra už kelių metrų - sunku pasakyti. Čia gali būti išlikusių senųjų miesto gynybinių įtvirtinimų", - sakė L. Kavaliauskas.
Išrausti nenori
Tačiau Klaipėdos savivaldybė laikosi pozicijos, kad archeologiniai kasinėjimai gali būti atlikti jau pradėjus statybos darbus. "Procedūros numato galimybę, kad leidimas statybai galėtų būti išduodamas su pastaba, kad archeologiniai tyrimai bus atlikti statybų metu", - sako Savivaldybės statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas.
Jis akcentuoja, kad per artimiausius trejus metus šios aikštelės statyba neplanuojama. Jei paveldosaugininkai laikytųsi savo pozicijos, tokiu atveju tektų jau dabar išardyti šiuo metu esamą automobilių stovėjimo aikštelę. Juo labiau kad šimtaprocentinės garantijos, jog nauja aikštelė bus apskritai statoma - dar nėra. "Čia reikia politinio sprendimo, išardyti asfalto dangą, vėliau, po archeologinių tyrinėjimų, duobę užpilti gruntu", - logikos tokiai įvykių eigai nemato Klaipėdos administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Tačiau L. Kavaliauskas mano, kad tai būtų naudinga, jei atlikus tyrimus paaiškėtų, kad yra ką saugoti. Tuomet gali pavykti sutaupyti nemažai pinigų. Juo labiau kad šis projektas jau anksčiau sulaukė kritikos. Jam planuojama išleisti milijonus eurų, kad būtų sukurta papildomai tik apie 70 vietų automobiliams.
Rašyti komentarą