Agnė Zuokienė savanoriauja Klaipėdos hospise

Susisiekus su Agne Zuokiene, moteris patvirtino, kad ji nuo ketvirtadienio savanoriauja Klaipėdos hospise.

„Taip, galiu patvirtinti. Kadangi turiu ilgametės, ne vienerių metų patirties, man iš tiesų labai rūpi ši tema ir ateityje pati ketinu steigti hospisą. Pamačius, kad šiame hospise yra iš tiesų didelės bėdos, o visi darbuotojai izoliuoti, supratau, kad reikia realių rankų.

Su hospiso direktore buvome pažįstamos iš anksčiau, kadangi pati esu hospiso paramos fondo vadovė, ne vienerius metus esame dalyvavę ir įvairiose konferencijose, man paliatyvios pagalbos tema yra labai svarbi ir artima“, – sako moteris.

Pasak A. Zuokienės, moteriai ypač rūpi, kad mūsų šalyje paliatyvioji slauga būtų teikiama, kiek įmanoma geriau:

„Man tai labai rūpi, kad Lietuvoje paskutinė kelionė žmogaus būtų kiek galima oresnė ir neskausmingesnė tiek širdžiai, tiek kūnui“.

Pirmą kartą savanoriauti į Klaipėdos hospisą A. Zuokienė atvyko praėjusį ketvirtadienį. Pasiteiravus, ar moteris nejaučia baimes savanoriaudama, ši tik patikina – svarbiausia reali pagalba.

„Nebaisu, tiesiog nėra laiko jokioms emocijoms, reikia daug dirbti, dirbti ir dirbti“, – patikina moteris.

Klaipėdos savivaldybei – vis dar didelis skausmas

Klaipėdos savivaldybei ir toliau didžiausią galvos skausmą kelia privatus hospisas, kuriame sunkiai sergantys ligoniai yra užsikrėtę dar ir koronavirusu. Savaitgalį ligonių būklę vertino Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) medikų konsiliumas. Pasak jų, daugelis hospise gulinčių žmonių sunkiai serga, bet jų būklė sunki ne dėl koronaviruso, o dėl kitų ligų, amžiaus, dėl to, dėl ko jie ir atsidūrė hospise.

Medikai nerekomenduoja jų perkelti į kitą ligoninę, to nenori ir pacientų artimieji. Hospiso valdžia tikina, kad gali susitvarkyti su situacija, bėda ta, kad formaliai sunkiai sergantys ligoniai guli ne slaugos įstaigoje ar ligoninėje, o administracinėse patalpose. Reikalingų leidimų hospisas neturi ir vargu ar juos gaus greitai.

Pasak „Klaipėdos hospiso“ direktorės Rasos Dagienės, koronavirusu neužsikrėtusių pacientų yra tiek pat, kiek buvo ir prieš kelias dienas – 4. Iš viso hospise yra 38 pacientai, vieną virusu neužsikrėtusį žmogų artimieji pasiėmė slaugyti namuose.

„Kolektyvo darbas užtikrintas, 7 žmonės dirba pilnu krūviu ir dar yra 10 savanorių, kurie gelbėja“, – Klaipėdos savivaldybės ekstremalių situacijos komisijos posėdyje kalbėjo medikė. Pasak jos, buvo skubiai atlikta hospise gulinčių asmenų artimųjų apklausa. Apklausti 30 pacientų artimieji, kitų rasti nepavyko.

„24 pacientų artimieji nenori, kad jų šeimynykščiai būti perkeliami į kitą įstaigą, 5 sutinka, kad artimasis būtų pervežtas, jei pradės sunkiau sirgti. Išvykti iš hospiso nori 1 pacientas. Jis neserga koronavirusu“, – kalbėjo R. Dagienė.

Savo ruožtu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas hospiso direktorės ir KUL vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio klausė, kokia yra pacientų būklė. Ar hospiso ir Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistai padarė ligonių būklės vertinimą?

V. Janušonis patvirtino, kad KUL specialistai savaitgalį buvo nuvykę į hospisą ir konstatavo kelis esminius dalykus: dėl koronaviruso infekcijos pacientų būklės pakitimų nėra, jų būklė sunki dėl kitų priežasčių, o štai transportavimas yra problematiškas. Pasak medikų, jei yra galimybė, tokių pacientų transportuoti nereiktų.

„Jei teoriškai jie ten liktų, tai mes suteiktume visą gydytojų pagalbą, medicinos techniką. Jei kiltų kritinė būklė, būtų transportuojami į ligoninės reanimacijos skyrių“, – aiškino V. Janušonis. Jam pritarė ir hospiso vadovė, tikindama, kad žmonės yra pripratę prie vietos, personalo, sunkiai serga, todėl neturėtų būti transportuojami. To nenori ir jų artimieji.

Tiesa, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vadovas Raimundas Grigaliūnas aiškino, kad sprendimą dėl hospise esančių žmonių turėtų priimti ne hospiso vadovė ar KUL direktorius, o savivaldybės ekstremalių situacijų komisija. Esą jokių reikiamų leidimų hospisas iki šiol neturi, faktiškai žmonės guli ir yra gydomi administracinėse patalpose, tai prieštarauja įstatymams. Visgi situacija yra unikali, žmonės sunkiai sergantys, todėl į viską reiktų žiūrėti atsakingai.

Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio metu net kilo klausimas apie priverstinį gydymą, esą ką daryti, jei žmonės atsisakys būti perkelti į kitą ligoninę. Įstatymiškai juos galima perkelti ir hospitalizuoti per prievartą, bet hospiso direktorė abejojo ar tokias priemones būtų etiška ir tinkama taikyti seniems, ligotiems ir itin silpniems žmonėms, būtent tokie ir guli privačiame Klaipėdos hospise.

Juolab, kad sveikų ligonių [nesergančių koronavirusu] vežti į valstybinius slaugos namus iš hospiso nėra galimybės, nes valstybė kompensuoja 120 slaugos dienų, o jas šie ligoniniai jau beveik išnaudojo. O ir eilėje patekti į slaugos namus laukia daug sunkios būklės asmenų.

Hospiso pacientų amžiaus vidurkis yra 78 metai. Penki slaugomi asmenys yra virš 90 metų. Senoliai turi įvairių sunkių ligų, vieni onkologinių, kiti pakirsti insulto, keturi serga Alzheimerio ar Parkinsono ligomis.

Balsuodami Klaipėdos savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos nariai pritarė, kad hospise slaugomi ligoniai turi likti kur buvę, nes šiuo metu svarbiausia lokalizuoti židinį ir viruso nepervežti į kitas įstaigas. O ir sunkiai sergančius žmones tampyti po ligonines būtų sudėtinga, nors hospisas ir toliau veikia neturėdamas leidimo teikti tokias paslaugas, kokias teikia.