Agnė Kišonaitė siekia atkreipti dėmesį į diabetą

A. Kišonaitės vizija - trijų metrų aukščio žmogaus skulptūra, suklijuota iš panaudotų insulino švirkštų. Kol kas, panaudojusi 600 švirkštų, menininkė sukūrė įspūdingą skulptūros galvą.

"Jei laimėčiau stipendiją, norėčiau tęsti savo projektą, kuriam įgyvendinti reikalingos didelės lėšos. Tai padės ir surasti vietą eksponavimui bei transportuoti objektą", - sakė pašnekovė.

Tūkstančiai švirkštų

Šį projektą pradėjai realizuoti praėjusiais metais. Kaip kilo tokia mintis?

Idėja sukurti skulptūrą "Diabetas" kilo prieš kokius trejus metus. Siekdama surinkti reikiamą kiekį švirkštų, apie tai maždaug prieš vienerius metus pradėjau garsiai skelbti žiniasklaidai, diabeto klubams, įvairių ligoninių gydytojams endokrinologams.

Jau esu surinkusi reikiamą kiekį švirkštų, tad skulptūrą "Diabetas" planuoju baigti iki šių metų pabaigos ir žadu eksponuoti pagrindinėse didžiųjų miestų aikštėse.

Šiuo projektu nesiekiu gąsdinti žmonių, o tiesiog įspėti apie šios ligos grėsmę. Aš ir pati neseniai sužinojau, kad sergu diabetu, ir ši žinia man buvo tarsi lietus iš giedro dangaus. Galbūt, jei būčiau anksčiau pasitikrinusi kraują, pakeitusi mitybos įpročius, būčiau tam užkirtusi kelią.

Galbūt šis meno projektas paskatins ir kitus žmones pasitikrinti kraują ir galbūt užkirsti kelią ligai.

Kiek švirkštų prireiks įgyvendinti idėją?

Spėju, maždaug penkių tūkstančių. Veidui jau panaudojau šešis šimtus.

Insulino švirkštas nėra vienkartinis, juo galima suleisti apie 300 dozių. Įdomu dar ir tai, kad žmogus, sergantis diabetu, galės paskaičiuoti, maždaug per kiek laiko jis sunaudos visą skulptūrą. Tarkime, aš šią skulptūrą "suvartočiau" per dešimtmetį, o kitas - per kokius trejus metus.

Sulaukė dėmesio

Kaip šį meno projektą priima kiti diabetu sergantys žmonės?

Labai gerai. Jaučiu tokį palaikymą, kokio nė nesitikėjau. Regis, sergantieji diabetu jaučiasi kiek pamiršti, tad, paskelbusi žinią apie projektą, sulaukiau gausybės palaikymo ir susidomėjimo kupinų laiškų. Kartą sulaukiau skambučio iš alytiškio, kuris pranešė turintis didelį maišą insulino švirkštų, surinktų nuo tada, kai susirgo diabetu.

Taip pat buvau pakviesta dalyvauti Kaune vykusioje endokrinologų konferencijoje, kurioje skaičiau pranešimą apie meną ir pristačiau savo projektą. Renginyje dalyvavę profesoriai iš Lietuvos ir užsienio labai susidomėjo, kadangi to pasaulyje dar nebuvo matę.

Beje, šis projektas taip pat paliečia ir švirkštų perdirbimo problemą - Danijoje jie rūšiuojami, o Lietuvoje metami į įprastus konteinerius. Aš pati su tuo negaliu susitaikyti, kadangi esu aktyvi atliekų rūšiuotoja.

Žinia, esi Lietuvos ir pasaulio rekordininkė...

Taip, 18 399 lūpų dažų pakuočių "Lūpdažis bokštas", kuris buvo eksponuojamas Honkonge, užregistruotas Gineso ir Lietuvos rekordų knygoje kaip aukščiausia ir didžiausia skulptūra iš lūpdažių. Taip pat Lietuvos rekordų knygoje užfiksuota miniatiūrinių nagų lako buteliukų vitražas "Stiklo pūtimas" bei vienkartinių pirštinių mozaika "Pripūstos lūpos". Tai buvo 10 kvadratinių metrų dydžio meno instaliacija, gyvavusi vos vieną parą. Ja norėjau perteikti grožio kulto, plastinių intervencijų, siekiant pratęsti jaunystę, idėją.

Kokia tavo sukurtų objektų ateitis?

Apie tai negalvoju. Visų pirma noriu sukurti, o vėliau tas kūrinys pradeda gyventi savo gyvenimą.

Tavo sukurti netradiciniai meno objektai turbūt reikalauja didelio kruopštumo ir kantrybės.

Tiesa, savo objektus kuriu mėnesius ar netgi metus. Man nereikia greito rezultato ir vienadienės sensacijos. Siekiu kokybės ir meninės vertės.

Klaipėdoje trūksta žmonių

Ar pavyksta pragyventi iš savo kūrybos?

Pavyksta, tačiau tenka suktis kaip voverei. Iš valstybinių institucijų paramos negaunu, nors esu pateikusi ne vieną projektą. Taigi ieškau rėmėjų, taip pat pardavinėju savo paveikslus, mokau kitus piešti, kuriu dizainą.

Nors gyveni Vilniuje, nemažai laiko praleidi savo gimtajame mieste - Klaipėdoje. Ar daug savo kūrybinių sumanymų realizuoji uostamiestyje? Kokių?

Nors pastaruosius 10 metų mano pagrindinė gyvenamoji vieta yra Vilnius, nuo Klaipėdos stengiuosi nenutolti. Čia leidžiu vasaras, kuriu, ilsiuosi ir semiuosi įkvėpimo. Visas savo personalines parodas, netradicinius meno kūrinius, parodžiusi Vilniuje ar užsienyje, visuomet atvežu ir į gimtąjį miestą. Taip pat esu rezidavusi Klaipėdos "Kultūros fabrike".

Kaip vertini kultūrinį gyvenimą uostamiestyje? Ar jauti čia modernių, šiuolaikiškų kultūrinių projektų stygių?

Uostamiestyje trūksta ne tik kultūrinio gyvenimo, bet ir žmonių. Kaskart liūdna matyti tuščią senamiestį grįžus į Klaipėdą ne sezono metu. Natūralu, kad ir kultūrinio gyvenimo nėra daug, jis gana provincialus. Žaviuosi, kai KKKC Parodų rūmai surengia įdomią parodą ar Klaipėdos dramos teatre spektaklį stato Oskaras Koršunovas - bilietus tuomet sudėtinga gauti!

Norėdama nors kiek prisidėti prie uostamiesčio kultūrinio gyvenimo, rengiu savo darbų ekspozicijas. Tai visada darau savo asmeninėmis lėšomis.

Pagrindinis tavo kūrybos objektas yra moteris, moteriškumas. Analizuoji tokias problemas, kaip grožio kulto aukštinimas, vartotojiškumas. Kuo tau tai svarbu?

Šiuolaikinis gyvenimas daugelį verčia skubėti, lėkti, vartoti, retai susimąstant, kokia viso to priežastis ir tikslas. Todėl aš, kaip menininkė, stebiu aplinką, keliu klausimus ir savo pastebėjimus perteikiu kūryboje.

INFORMACIJA

"Švyturio" Klaipėdos ateities" stipendijos laimėtojas bus paskelbtas ir apdovanotas rytoj 13 val. restorane "Viva La Vita".

4 tūkst. eurų vertės stipendiją įteiks Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, "Švyturio-Utenos alaus" generalinis direktorius Rolandas Viršilas, "Vakarų ekspreso" direktorius bei vyriausiasis redaktorius Gintaras Tomkus.

Apdovanojimas atiteks aktyviam ir talentingam Klaipėdos krašto gyventojui. Anksčiau "Švyturio" Klaipėdos ateities" stipendiją yra gavusi pianistė Adelė Daunoravičiūtė, solistas Steponas Zonys, kino kūrėjas Arūnas Eimulis.

Šiemet stipendiją gauti pretenduoja 8 žmonės: smuikininkės Teodora Morta Ajauskaitė ir Lina Marija Domarkaitė, menininkė Agnė Kišonaitė, vokalistė Gabrielė Kupšytė, irkluotojas parolimpietis Augustas Navickas, rankininkas Lukas Simėnas, pianistė Viktorija Varanavičiūtė ir etnologijos doktorantas Žydrūnas Vičinskas.