2018-ieji atnešė daug svarbių įvykių

Žmogaus gyvenimui, kaip ir laimei, būdingas cikliškumas. Žmonės mėgsta santykinį stabilumą, įprastybę - jie tada jaučiasi saugiai. Iš vienos pusės, įprastas gyvenimas, kaip įprasta rutina, nusibosta. Tačiau kartu tai - nuostabus dalykas: rytinė kava, mėgstamas darbas, šeima, prognozuojami įvykiai.

Mokslininkai pastebėjo, kad įprastinės tvarkos griovimas - pavojingiausias darbas pasaulyje. Nesvarbu, ar tai pasaulio, ar atskiros valstybės, ar organizacijos, ar žmogaus gyvenimo tvarka.

Kartojimasis - vienas nuostabiausių laiko įprasmintų reiškinių, žinant, kad kiekvienas pasikartojimas - ar tai būtų ta pati rytinė kava, penkiaminutė, darbo diena, sekmadienio mišios - yra kitoks, neįprastas, tam tikra prasme unikalus.

Šiandieną aš nekalbėsiu, kaip beveik kasmet, apie laiką.

Artėjant šventėms mes daug ko linkime vieni kitiems, tačiau beveik visada sėkmės ir laimės. Ar visada žinome, kas tai, ar žino tie kuriems linkime? Popiežius savo kalboje apie mus sakė, kad laisvės būti laimingiems neužtenka, reikia meilės, reikia mylėti vieniems kitus. Taigi, laimei būtina meilė ir sėkmė.

Šios sąvokos tampriai tarp savęs susijusios. Laimė apibrėžiama kaip subjektyvus gerovės suvokimas, žmogaus nekontroliuojamas atsitiktinis įvykis. Panašiai apibrėžiama ir sėkmė.

Laimę ir sėkmę mes suprantame kaip pozityvius, teigiamus įvykius.

Tiek laimė, tiek sėkmė dažniausiai būna įrėmintos, apibrėžtos laike. Mes žinome, kada mus aplankė sėkmė ar kada mes buvome laimingi. Be sėkmės ir laimės pasaulyje gyventi nelengva.

Gimusių su laimės marškinėliais ar visą laiką sėkmės lydimų žmonių nedaug, vienetai.

Neseniai šį pasaulį palikęs aktorius Arūnas Storpirštis sakė, kad ir koks žmogus būtų protingas ir talentingas, jei jam sėkmės ir laimės paukštis nenutūpė ant peties - nieko doro jis nepasieks.

Laimei ir sėkmei būdingas trumpalaikiškumas. Tai akimirka gyvenime, nepriklausanti nuo proto, turto. Laimingas žmogus nejaučia laiko tėkmės. Jis net savo laimės kartais nepastebi, tačiau retai nepastebi kitų laimės ir sėkmės. Ne be reikalo sakoma, kad pavydas - laimės palydovas.

Mes visada lygiuojamės, kartais pavydėdami, į tuos, kurie mums atrodo laimingi ir sėkmingi. Gal tai puikus gydytojas ar slaugytojas, muzikas ar dailininkas, poetas ar rašytojas, profesorius ar mokslininkas, politikas ar dvasininkas, o gal tiesiog paprastas, gyvenimu besidžiaugiantis žmogus.

Kontroversiška, keista, tačiau savo sėkmei, laimei įvardinti mes kiekvienas turime ir nelaimėlį, nesėkmingąjį - dažniausiai savo rato, savo profesijos žmogų. Lyginame save su nelaimingesniu, nesėkmingesniu - ir jaučiam, kiek mes patys laimingi ir sėkmingi.

Kartais taip mes lyginame šalis, tautas, profesines grupes, darbo kolektyvus, visuomenines grupes.

Pavyzdžiui, švęsdami savo šalies Lietuvos atkūrimo šimtmetį, mes, lygindami save su kitais ir istoriniu aspektu, jaučiamės daugiau ar mažiau laimingi.

Kaip jau minėjau, laimė ir sėkmė - subjektyvus dalykas. Tikrąją laimę ir sėkmę sunku atskirti nuo fantazijos, iliuzorinės laimės, įsivaizduojamos sėkmės, susikurtos savo galvoje.

Sakoma, kad 95 procentai gyvenimo vyksta mūsų galvoje ir tik 5 proc. išeina iš jos ir tampa tikrove, kūnu.

Daug vietos tuose 95 procentuose užima gyvenimas telefone, internete, socialiniuose tinkluose, iliuzorinių draugų ir iliuzorinės laimės pasaulyje.

Laimė ir sėkmė neišmatuojamos, neapčiuopiamos, neapskaičiuojamos, neįvertinamos.

Tačiau yra tam tikri gyvenimo momentai, lyg ir išimtys gimti sveikam ar net gimti apskritai, pasiekti tam tikrus tikslus gyvenime (įgyti profesiją, sukurti šeimą, turėti vaikų) - didelė laimė.

Dažnai kalbame apie laimę kitame gyvenime, būvį po mirties. Tačiau tai laimei pasiekti reikia numirti, o to niekas nenori.

Filosofai ir dvasininkai diskutuoja apie laimingą mirtį, tačiau tie, kurie numiršta - jos nepajaučia. Todėl pats mūsų gyvenimas, apibrėžtas, įrėmintas laike, taip pat jau yra laimė.

Kartais mes tampame laimingi, kai laimingi kiti - tai mūsų, medikų, profesijai būdinga laimė, tai mūsų tėvų, brolių, seserų, vaikų laimė, tai mūsų sporto sirgalių, muzikos ar teatro mėgėjų laimė.

Ji netikra, ji kitų laimės atspindys, tačiau dėl to ji ne mažesnė, o dar didesnė, prasmingesnė.

Mokslininkai nustatė, kad keturi penktadaliai žmonių laimę sieja su savo šeimos ir savo gerove, o labiausiai nelaimingi - daugiau nei pusė - kai kažkas ne taip darbe: netinkamas bendravimas, neįdomus darbas, mažas uždarbis, blogi viršininkai.

Tačiau laimė ir nelaimė, sėkmė ir nesėkmė visada greta.

Su laime, sėkme siejama viltis. Quod hodie non est, cras erit (ko neturime šiandien - turėsime rytoj). Svarbu nepraleisti progos. Progos būti laimingiems pasitaiko, tačiau nesikartoja. Laimę sunku rasti, lengva prarasti.

Taigi, ką mes pasiekėme šiais besibaigiančiais metais? Kas naujo įvyko? Ar buvome laimingi? Ar aplankė mus sėkmė? Juk patys blogiausi metai būtų tie, kurie praėjo ir nieko neįvyko, nieko neatsitiko. O įvykiai, atsitikimai, net ir nelabai geri, mus stumteli aukštyn, pirmyn.

Medicina - tai nenumatytų, netikėtų įvykių mokslas ir galimybių menas.

Praėjusiais metais buvo daug įvykių mūsų didelėje įstaigoje. Grįžtant prie to, kas gerai, kad neįvyko - mūsų nepalietė "didžiosios" reformos. O minčių reformatorių galvose visada daug ir įvairių, kartais įkyrių.

Beje, psichiatrai nuolatinį norą reformuoti, viską keisti ne taip seniai laikė savo profesijos pagrindinės, o gal ir vienintelės ligos simptomu.

Kitas svarbus įvykis, ypač man, tačiau ir jums visiems - buvo ligoninės vadovo rinkimai. Galima daug apie tai kalbėti, tačiau ligoninės veiklos rezultatų ir paties vadovo prognozuojamumas, jo veiksmų numatomumas - viena svarbiausių jo savybių.

Veiklos programoje, kurią pateikiau savo steigėjams, numatyti keturi proveržių blokai.

Vadyba ir kokybė - pirmasis. Čia mes esame stiprūs ir stiprėjame toliau. Profesionali vadyba per visą vertikalę, nuo viršaus iki apačios, leido mums pasiekti aukštą sveikatos priežiūros kokybę, tinkamą bendravimą su pacientais, gerų veiklos rezultatų.

Mūsų medikų atlyginimai išlieka vieni aukščiausių šalyje, maža medicinos personalo kaita. Teigiamas finansinis ligoninės balansas. Geras technologinis aprūpinimas. Pasirašyta ir visuotiniame susirinkime patvirtinta kolektyvinė sutartis.

Antras proveržių blokas - molekulinė diagnostika ir genetika. Turime vieną stipriausių laboratorijų šalyje ir ji nuolat tobulėja - atliekama daug tyrimų, kurie leidžia personalizuoti vėžio gydymą, diagnozuoti genetines ligas, tarp jų nėštumo metu naujagimiams, ištirti DNR, žmogaus genomą, nustatyti tėvystę ir kt.

Trečias proveržių blokas - e-sveikata. Čia mes buvome vieni pradininkų šalyje, ir šiandien dėl tinkamos vadybos ir kvalifikuotų informatikų mes taip pat judame pirmyn.

Ketvirtas proveržių blokas - medicininės veiklos robotizacija, visų pirma chirurgijoje. Džiugu, kad, pradėję apie tai mąstyti dar 2016 metais, po įtempto paruošiamojo etapo lapkričio 19 dieną pradėjome robotines operacijas, pirmąsias Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Tai nauja chirurgijos era, naujas etapas ir labai smagu, kad mes esame pirmi.

Apie veiklos rezultatus mes pakalbėsime vasario ar kovo mėnesį mūsų visuotiniame susirinkime, tačiau jie tikrai neblogi. Ačiū Jums visiems. Tai visų be išimties ligoninės darbuotojų nuopelnas.

Mes dėkojame mūsų valdžiai - steigėjams ir dalininkams - Savivaldybės tarybai, administracijai, miesto merui Vytautui Grubliauskui. Be jų paramos, palaikymo mūsų veikla, ar net egzistencija būtų nelengva.

2019 metais linkiu gerbti ir mylėti vieniems kitus, pagauti sėkmę ir nepraleisti pasitaikančių progų būti laimingiems patiems bei pasidalinti laime ir sėkme su kitais.

Dar kartą ačiū Jums visiems.