200 tūkst. eurų vertės konkurse – klausimai dėl viešumo

Tačiau jos užtenka toli gražu ne visiems pastatams: iš vienuolikos šiais metais pateiktų paraiškų laimėjo vos šešios. Be to, įsiliepsnojo ginčas ir dėl siūlymo specialiai nebeskelbti apie šio konkurso pradžią vietinėje spaudoje.

Diskusijos apie tai, ką daryti dėl prastos Klaipėdos senamiesčio pastatų būklės, kitose vietose esančių senų namų uostamiestyje verda jau ne vienerius metus.

Tačiau nors miesto savivaldybė ir skiria finansavimą, susiduriama su lėšų trūkumo problema. Nepaisant to, pastatų, kurių savininkai galėtų pretenduoti į paramą rekonstrukcijai, sąrašą ketinama plėsti. Tiesa, tam turės pritarti Miesto taryba.

„Šis sąrašas padidėja 39 statiniais, iš viso apie 278 objektai ir pastatai galės pretenduoti į tą paramą”, - ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdyje kalbėjo miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Jis pristatė eilę kitų siūlomų pakeitimų.

Vietinėje spaudoje nebeskelbs?

Tarybos narė Nina Puteikienė vykusiame posėdyje atkreipė dėmesį ir į tai, kad apie konkurso, kurio metu galima teikti paraiškas dėl paramos pastatams tvarkyti, pradžią, jeigu įsigaliotų siūlomi pakeitimai, nebebus skelbiama vietinėje spaudoje – tai bus daroma tik Klaipėdos miesto savivaldybės interneto puslapyje.

„Juk vis tiek savivaldybė yra išsipirkusi tas paslaugas. Manau, kad viešumas nekenkia”, - pareiškė N. Puteikienė.

V. Juška atsakė, kad ši informacija vis tiek pasiekia žiniasklaidą. „Bet mes žymiai operatyviau galime talpinti informaciją savivaldybės svetainėje, taip pat vėlgi žiniasklaidai tikrai yra pranešimai siunčiami norint atkreipti visuomenės dėmesį į paraiškų priėmimo pradžią”, - paaiškino jis.

V. Juška teigė, kad taip bus išvengta papildomų išlaidų visuomenės informavimui.

„Ganėtinai dažnai, ir, ko gero, ne aš viena susilaukiame iš Klaipėdos gyventojų tokių priekaištų, kad informacija būna tik klaipeda.lt (savivaldybės – aut. past.) tinklalapyje. Juolab kai eina kalba apie tokį konkursą, apie kurį sužinoti labai svarbu”, - po Paveldosaugos skyriaus vedėjo atsakymo replikavo N. Puteikienė.

Anot jos, Paveldosaugos skyriui skirti lėšų viešinimui nereikia – tam yra bendras Savivaldybės informacijos viešinimo biudžetas.

„Šiuo metu, be abejo, visa žiniasklaida kraustosi į elektroninę erdvę. Su tuo ginčytis būtų sudėtinga. Pasižiūrėjęs į patirtį ir kitų institucijų, tai teismai savo sprendimus talpina elektroninėje erdvėje. Nematau problemų. Vis tiek mes bendradarbiaujame su spauda”, - kalbėjo V. Juška.

Tuo metu Tarybos narė Judita Simonavičiūtė atkreipė dėmesį, kad skiriant lėšų viešinimui tokiu būdu būtų paremta vietinė spauda.

Tuo metu N. Puteikienė atkreipė dėmesį, kad suma, skiriama pastatų sutvarkymui, didėja. “ O kai didėja sumos, norisi ir daugiau skaidrumo. Čia parašyta „spaudoje”. Tai vėlgi tokia dviprasmybė – ne žiniasklaidoje. Man neaišku, ar bus elektroninėje, ar tik popierinėje. Bet aš manau, kad tai yra detalės, į kurias verta atkreipti dėmesį”, - kalbėjo N. Puteikienė.

Komitetas pritarė siūlyti miesto Tarybai, kad informacija apie šį konkursą ir toliau turėtų būti skelbiama vietinėje spaudoje.

Vienam objektui – 33 tūkst. eurų

Dar pirmadienį vykusiame uostamiesčio plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje V. Juška taip pat skaičiavo, kad programa, pagal kurią skiriama finansinė parama saugomiems kultūros paveldo objektams atnaujinti, įgyvendinama jau trečius metus. Vien šiais metais paraiškose prašomos sumos kartu sudėjus siekė net 314 tūkst. eurų. „Visų norų tenkinti negalėjome”, - tąkart sakė V. Juška.

Vienam objektui tvarkyti maksimaliai gali būti skiriama 70 tūks. eurų. Vidutiniškai vienam objektui tvarkyti skiriama 33,3 tūkst. eurų.

Ketvirtadienį Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdyje V. Juška dėstė, kad yra reikalinga pakeisti paramos skyrimo tvarkos aprašą.

Jis teigė, kad reikėtų skirti papildomai 100 tūkst. eurų šiai programai. Suo tuo sutiko ir komiteto nariai. Šį siūlymą jie pateiks ir per artmiausių miesto tarybos posėdį.

Kokie pakeitimai laukia?

Be to, pagal siūlumus pakeitimus, jei pritartų miesto taryba, būtų patikslinta paraiškų teikimo tvarka. Numatyta, kad paraiškų priedai teikiami skaitmeninėje rinkmenoje.

„Atsižvelgta į pasikeitusius teisės aktus - teikiant paraišką, bus reikalinga pateikti leidimą vykdyti paveldo tvarkybos darbus”, - teigiama tvarkos aprašo keitimo aiškinamąjame rašte.

Be to, papildomai būtų nebereikalaujama pateikti statybą leidžiančio dokumento, o užbaigiant tvarkybos darbus bus reikalinga pateikti tvarkybos darbų užbaigimo aktą, tad papildomai nebebus reikalaujama pateikti statybos užbaigimo akto.

Valdininkų manymu, tokiu būdu bus bus išvengta procedūrų dubliavimosi ir aiškiau atskirti paveldo tvarkybos ir statybos darbai.

Dėmesys – sakraliniam paveldui

Anot V. Juškos, pakeitimai susiję ir su atrankos kriterijais.

„Papildomi balai bus skiriami, jeigu tvarkomi daugiabučiai pastatai, kas yra itin aktualu senamiesčiui. <…>

Taip pat jeigu pastato estetinė išvaizda ar atraminių konstrukcijų būklė yra prasta. Atkreipiamas dėmesys į sakralinio paveldo taikomuosius tyrimus.

Ir prieš tai galiojusioje tvarkoje buvo numatyta galimybė skirti finansavimą už taikomuosius tyrimus, bet būtent akcentuojamas sekralinis paveldas, kuris yra vienas iš svarbesnių Klaipėdos miestui atsižvelgiant į tai, kad per karą miestas neteko praktiškai visų bažnyčių.

Tad šis aspektas labai svarbus, ypač kai kalbame apie šv. Jono bažnyčios atstatymą”, - ketvirtadienį sakė jis.

Siūlo rekonstruoti ne tik senamiestį

Jeigu būtų patvirtinti siūlomi tvarkos aprašo pakeitimai, būtų galima rekonstruoti ir Smilytėnėje esančius kultūros paveldo obejektus.

„Mes turime ten keletą svarbių objektų, tai yra medinės vilos, kurhauzas. Galbūt tai paskatintų savininkus tvarkyti šiuos objektus”, - sake V. Juška.

Anot jo, pagal naujus pakeitimus išplečiamos ir senamiesčio-naujamiesčio apsaugos zonos.