Ruoniukams statys reabilitacijos centrą

Iki 2020 metų šalia delfinariumo turėtų atsirasti lankytojams atviras Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame būtų slaugomi, laikomi išgelbėti gyvūnai, daugiausia – ruoniukai.

„Šis centras būtų vienas iš objektų apie 1,4 ha teritorijoje, kurioje riogso gelžbetoninis daug metų nebenaudojamas baseinas. Tolesniuose planuose – eksperimentariumas ir visus metus veikiančios geoterminio vandens maudyklės. Dabar laukia ilgas ir atsakingas darbas rengiant projektus, kreipiantis dėl finansavimo“, – „Lietuvos žinioms“ sakė LJM direktorė Olga Žalienė.

Nėra sąlygų

Ambicingi LJM projektai veja vienas kitą. Prieš dvejus metus duris atvėrė rekonstruotas delfinariumas su naujai įrengtu atviru baseinu, delfinų terapijos centru. Šiemet po remonto bei modernizavimo darbų Nerijos forte atidarytas ir LJM su akvariumu. Muziejininkų ateities vizija – atstatyti išnykusį Kopgalio kaimelį, jame galėtų apsigyventi delfinų terapijos dalyviai, turistai. Tačiau, anot O. Žalienės, ši idėja dar šiek tiek palauks, nes dabar kimbama į darbus kuriant Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą.

Paradoksalu, kad jo vieta pasirinktas sovietmečiu statytas didžiulis žuvininkystės tyrimų laboratorijai priklausęs gelžbetoninis baseinas, kuris buvo kaip gyvūnų kankinimo erdvė. Mat baseine būdavo eksperimentuojama su elektra, išbandant įvairius tokios brutalios žūklės metodus.

LJM pavyko perimti šį objektą savo žinion bei parengti teritorijos detaliojo plano korektūras. „Jas jau patvirtino Klaipėdos miesto taryba, todėl dabar rengiamas techninis projektas. Kalbame apie baseino teritoriją, o ar bus panaudotos pačios gelžbetoninio lovio konstrukcijos, paaiškės po architektų darbo. Gali būti, kad tas baseinas bus užpiltas žemėmis. Apie 800 kv. metrų ploto gyvūnų reabilitacijos centras užimtų tik trečdalį vietovės ir būtų statomas pirmiausia“, – pasakojo O. Žalienė. Preliminariais skaičiavimais, minėto centro statybos sąmata gali siekti apie 1,5 mln. eurų, tačiau ji gali kisti įvertinus viešų konkursų rezultatus. Dėl finansavimo ketinama kreiptis į Aplinkos ministeriją, Europos Sąjungos struktūrinius fondus.

Anot muziejininkų, per 21 metus nuo bado, išsekimo yra pavykę išgelbėti per 60 ruoniukų, o jų kiekvieną pavasarį žmonės randa Lietuvos pajūryje. LJM Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad šiemet palyginti ramu, pagalbos prireikė vos dviem ruoniukams. „Dabar tie pamestinukai glaudžiasi LJM administracinėse patalpose, kurios visiškai nepritaikytos tokiai veiklai. Jie prižiūrimi, maitinami paprastose voniose, bet tokiai veiklai ten netinkamos sąlygos. Kitas dalykas – gyvūnų reabilitacija vyksta Jūrų muziejuje, o tai rizikinga, nes kyla grėsmė užkrėsti sveikus, nuolat muziejuje gyvenančius jūrų žinduolius“, – pasakojo jis.

Pasak O. Žalienės, dėl šių priežasčių ir norima pastatyti šiuolaikišką gyvūnų reabilitacijos centrą. „Jame būtų patogiau dirbti, geriau jaustųsi ir patys „klientai“. Ne visi jie būtų laikomi karantino baseinuose, nes centras būtų atviras visuomenei, žmonės galėtų savo akimis išvysti išgelbėtus ir stiprėjančius, prižiūrimus ruoniukus, kuriuos vėliau paleidžiame atgal į Baltijos jūrą“, – aiškino LJM vadovė. Jos teigimu, savotiškos jūrų gyvūnų prieglaudos statinys bus susiliejantis su aplinka, žole užsodintu stogu ir primenantis kopas.

Ateities planai

Likusioje baseino teritorijos dalyje norima pastatyti eksperimentariumą bei įrengti geoterminio vandens maudykles. Muziejininkai „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad vadinamasis eksperimentariumas būtų edukacinė erdvė, tiesiogiai supažindinanti su vandeniu, laivais, fizikos dėsniais. Pavyzdžiui, kad suvoktume, kodėl sunkiausių konteinerių prikrautas laivas neskęsta. Eksperimentams būtų naudojami sumažinti modeliai.

Vietoj šio sovietmečio relikto turėtų iškilti net trys unikalūs turistams skirti objektai./Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka.

Ambicingiausiu ateities objektu laikomas karšto geoterminio vandens baseinas ar baseinai. „Mokslininkai žino, kad Vakarų Lietuvoje glūdi žmonių sveikatinimui naudingo geoterminio vandens klodai. Jeigu pavyktų įgyvendinti viziją, toje pačioje teritorijoje žmonės išvystų ir gyvūnų reabilitacijos centrą, ir eksperimentariumą, taip pat galėtų pasilepinti karšto vandens procedūromis“, – pasakojo LJM atstovė spaudai Nika Puteikienė.

Turizmo specialistų įsitikinimu, besiplečiantis ir dar daugiau veiklos bei atrakcijų siūlantis LJM artimoje ateityje pasieks šalies muziejų lankomumo rekordus. Vien pirmąją dieną, atidarius akvariumo pastatą, jame apsilankė per 1000 žmonių.