Lietuvos laivyno 100-mečiui - paroda po atviru dangumi

Tarp nespalvotų nuotraukų vienoje jų švysteli ryški trispalvė: tai motorinis burlaivis "Jūratė", 1921 metų kovo 4 dieną pirmasis įplaukęs į Klaipėdos uostą. Kovo 11 dieną į Klaipėdą atplaukė ir antrasis motorinis burlaivis - "Kastytis". Po pirmųjų apsilankymų Klaipėdos uoste Lietuvos laivai su druskos ir miltų kroviniu išplaukė į Latvijos uostus. Šie įvykiai pažymi Lietuvos laivyno istorijos pradžią, nepelnytai primirštą lietuvių tautinėje savimonėje.

"Burlaivis "Jūratė" simbolizuoja Lietuvos jūrų laivyno pradžią, - sako muziejaus direktorė istorikė Olga Žalienė. - Trumpas tarpukario laikas buvo negailestingas ir Lietuvai, ir jos laivynui. 1921 metais užgimęs laivynas, 1939 metais, Klaipėdos kraštą užėmus Vokietijai, vėliau Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, buvo sunaikintas. Jo kūrėjai emigravo, buvo ištremti arba žuvo karo audrose."

Pasak parodos kuratoriaus istoriko Dainiaus Elerto, 1923 metais, kai Lietuva atgavo Klaipėdos uostą, turėjome 11 laivų. 1940 metais, kai praradome, irgi turėjome tiek pat.

"Tik tai buvo visiškai skirtingi laivai. 1940 metais jau visi lietuviški laivai buvo dideli ir galingi garlaiviai. 1923 metais neturėjime nė vieno kapitono lietuvio, laivų įgulose buvo vos keli lietuvininkai, o 1940 metais - jau beveik visi kapitonai ir šturmanai - lietuviai, nemaža dalis įgulų - irgi lietuviškos", - pasakoja istorikas.

Jo teigimu, tai buvo didelis Lietuvos žingsnis į priekį, žymintis ir karo laivyno, ir pasienio policijos, kovojančios su kontrabandininkais, ir žvejybinio laivyno, ir paties lietuviško uosto pradžią.