Lietuvos jūrų muziejus delfinams ieško trenerio

LJM jau užp­lū­do no­rin­čių­jų iš­ban­dy­ti sa­ve šia­me amp­lua laiš­kai. Ta­čiau sie­kian­tie­siems to­kios kar­je­ros iki žiū­ro­vų ap­lo­dis­men­tų per del­fi­nų pa­si­ro­dy­mus dar teks nu­ei­ti il­gą ke­lią. Nau­ja­sis tre­ne­ris ofi­cia­liai bus pri­im­tas į dar­bą tik po griež­tos at­ran­kos ir mė­ne­sį truk­sian­čio sa­va­no­riš­ko dar­bo.

Trūks­ta trenerių

Mu­zie­jaus dar­buo­to­jai juo­kau­ja, kad Lie­tu­vo­je bū­tų leng­va ras­ti šu­nų, ka­čių, ark­lių, gal net žiur­kė­nų tre­ne­rį, ta­čiau del­fi­nų tre­ne­rio ten­ka ieš­ko­ti su ži­bu­riu.

Kaip LŽ pa­sa­ko­jo LJM Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus ve­dė­ja Ni­ka Pu­tei­kie­nė, tap­ti del­fi­nų drau­gu ne taip pa­pras­ta. „Prieš ke­le­tą me­tų bu­vo­me or­ga­ni­za­vę del­fi­nų tre­ne­rių mo­kyk­lą. Iš vi­sos Lie­tu­vos su­va­žia­vo apie 30 no­rin­čių­jų iš­ban­dy­ti sa­ve šia­me ne­įp­ras­ta­me dar­be. Ta­čiau po ke­lių sa­vai­čių nė vie­no jų ne­be­li­ko. Juk bū­ti del­fi­nų tre­ne­riu - ne tik žu­vy­tes jiems mė­ty­ti ir ka­muo­liu­ku žais­ti“, - pa­brė­žė LJM at­sto­vė.

Nau­jo dar­buo­to­jo del­fi­na­riu­me pri­rei­kė dėl to, kad du tre­ne­riai vis dar dir­ba Grai­ki­jo­je, Ati­kos zoo­lo­gi­jos so­de. Ten iki šiol glau­džia­si še­ši LJM del­fi­nai. „Ki­ti aš­tuo­ni yra Lie­tu­vo­je, bet še­šių tre­ne­rių jiems per ma­žai. Da­bar kas­dien, iš­sky­rus pir­ma­die­nius, vyks­ta po du del­fi­nų pa­si­ro­dy­mus, o lie­pą ir rugp­jū­tį jų bus net po ke­tu­ris per die­ną. Kaip ras­ti nau­ją del­fi­nų tre­ne­rį? Nie­kaip ki­taip, tik už­siau­gin­ti, iš­siug­dy­ti čia, del­fi­na­riu­me“, - kal­bė­jo N. Pu­tei­kie­nė.

Kol kas lau­kia­ma kan­di­da­tų gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mų, o rea­li pa­žin­tis su jais nu­ma­ty­ta bir­že­lio vi­du­ry­je. „Mū­sų rei­ka­la­vi­mai tiek vy­rams, tiek mo­te­rims vie­no­di: la­bai ge­ras fi­zi­nis pa­si­ren­gi­mas ir as­me­ni­nės žmo­gaus sa­vy­bės. Kan­di­da­tas tu­ri mo­kė­ti ge­rai plauk­ti, ne­bi­jo­ti nar­dy­ti, my­lė­ti gy­vū­nus. Mums rei­kia ne už­da­ro, o leng­vai bend­rau­jan­čio ir la­bai at­sa­kin­go žmo­gaus. Taip pat bū­ti­na są­ly­ga, kad no­rin­ty­sis tap­ti del­fi­nų tre­ne­riu bū­tų bai­gęs bio­lo­gi­jos ar ve­te­ri­na­ri­jos moks­lus ar­ba bent juos stu­di­juo­tų. Da­bar kas­dien gau­na­me vis nau­jų an­ke­tų, be­je, ir už­sie­nio lie­tu­vių. Tre­ni­ruo­ti del­fi­nus la­biau­siai no­ri mer­gi­nos, ta­čiau šis dar­bas - ne iš leng­vų­jų“, - pers­pė­jo LJM Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus ve­dė­ja. Ji ne­no­rė­jo tiks­liai pa­sa­ky­ti, ko­kio at­ly­gio ga­li ti­kė­tis del­fi­nų tre­ne­ris, tik pa­ti­ki­no, kad al­ga yra vi­du­ti­nė, esą apie 1,8 tūkst. li­tų ne­ats­kai­čius mo­kes­čių.

„Be­je, at­rink­tas žmo­gus mė­ne­sį tu­rės dirb­ti sa­va­no­riu, nes vien taip įma­no­ma pa­ti­krin­ti, ar jis tin­ka­mas. LJM ne­su­teiks nei ne­mo­ka­mo ap­gy­ven­di­ni­mo, nei mai­ti­ni­mo, to­dėl tik la­bai mo­ty­vuo­tas kan­di­da­tas nu­eis vi­są ke­lią ir gal jau šiais me­tais, ta­pęs tre­ne­riu, klau­sy­sis žiū­ro­vų ova­ci­jų, nar­dys su del­fi­nais, o at­ei­ty­je gal­būt už­siims ir jų te­ra­pi­ja“, - aiš­ki­no LJM at­sto­vė.

Bu­di ir naktimis

Jau de­šimt me­tų del­fi­nų tre­ne­riu dir­ban­tis Min­dau­gas Lu­ko­šius iš­kart pers­pė­jo, kad tai, ką ma­to žiū­ro­vai per pa­si­ro­dy­mus, tė­ra la­bai ma­ža dar­bo da­lis. „Rei­kia bū­ti fi­ziš­kai stip­riam, nes ten­ka daug plau­kio­ti, nar­dy­ti, šo­ki­nė­ti su del­fi­nais. Be to, yra ir dau­gy­bė juo­do dar­bo: kas­dien par­uoš­ti žu­vis jū­rų žin­duo­liams mai­tin­ti, va­ly­ti Ka­li­for­ni­jos jū­rų liū­tų, su ku­riais ir­gi teks dirb­ti, pri­derg­tas gu­lyk­las, ba­sei­nų dug­ną“, - pa­sa­ko­jo jis.

Ka­dan­gi del­fi­nai yra ypač jau­trūs, tre­ne­riai tu­ri nuo­lat juos ste­bė­ti, nes šie gy­vū­nai sig­na­li­zuo­ja, kai jiems su­šlu­buo­ja svei­ka­ta. „O gi­mus del­fi­niu­kui ten­ka bu­dė­ti nak­ti­mis, ste­bė­ti, ar nau­ja­gi­mis re­gu­lia­riai mai­ti­na­si, pri­plau­kia prie mo­ti­nos pa­žįs­ti. Be to, bū­ti­na su­ge­bė­ti sa­vo pa­tir­tį, ži­nias per­duo­ti tre­ne­rių ko­man­dai, bū­ti ko­lek­ty­vo da­li­mi. In­di­vi­dua­lis­tų į dar­bą ne­prii­ma­me“, - tvir­ti­no N. Pu­tei­kie­nė.

Vis dėl­to tre­ne­ris M. Lu­ko­šius pa­ti­ki­no, kad ir nuo­la­ti­nį žu­vų kva­pą, ir dar­bą drėg­no­je pa­tal­po­je at­per­ka po­jū­čiai, ku­riuos do­va­no­ja bend­ra­vi­mas su del­fi­nais. „Dirb­ti su jū­rų žin­duo­liais ma­ne mo­ty­vuo­ja ne pi­ni­gai, o ga­li­my­bė su jais bū­ti, bend­rau­ti, tre­ni­ruo­ti juos“, - pri­si­pa­ži­no M. Lu­ko­šius. Tre­ne­ris pa­sa­ko­jo, kad jei į dar­bą at­vyks­ta pra­stes­nės nuo­tai­kos, del­fi­nai ją kaip­mat pa­tai­so, nors kar­tais ir pa­tys bū­na su­ir­zę, ne­lin­kę bend­rau­ti. „Tas ry­šys su gy­vū­nais ma­ne ir ža­vi“, - pa­brė­žė klai­pė­die­tis.

Sva­jo­jan­tie­ji apie del­fi­nų tre­ne­rio dar­bą (ne jau­nes­ni kaip 18 me­tų) mo­ty­va­ci­nius laiš­kus ga­li ra­šy­ti el. pa­štu z.klei­va@­mu­zie­jus.lt