Kuršių nerija turės ruoniukų sanatoriją

Vienam lankomiausių šalyje muziejų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų skirta 1 mln. 380 tūkst. eurų. „Šių pinigų reabilitacijos centro statyboms nepakaks, todėl bus skiriamas bendrasis finansavimas iš LJM lėšų, taip pat bus kreipiamasi į Vyriausybę. Projekto sąmata – apie 2 mln. eurų. Dabar laukiame, kol bus baigtas objekto statybų rangovo parinkimo viešas konkursas. Jei nekils nenumatytų kliūčių, statybos turėtų būti pradėtos kitąmet, o baigtos iki 2020–2021 metų“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo LJM direktorė Olga Žalienė.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, kuriame glaustųsi ir būtų slaugomi išgelbėti gyvūnai (daugiausia – ruoniukai), numatoma galimybė priimti ir lankytojus.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, kuriame būtų slaugomi išgelbėti gyvūnai (daugiausia – ruoniukai), numatoma galimybė priimti ir lankytojus.

Prasidės statybos

Skaičiuojama, kad per 22 metus LJM darbuotojams nuo bado ir išsekimo yra pavykę išgelbėti per 70 ruoniukų – jų žmonės vis randa Lietuvos pajūryje kiekvieną pavasarį. Šie metai – rekordiniai: LJM priglaudė ir iki šiol augina 14 ruonių jauniklių. „Jie bus paleisti į laisvę jau netrukus, šį rudenį“, – „Lietuvos žinioms“ sakė LJM atstovė spaudai Nika Puteikienė.

Muziejininkų teigimu, nuo bado išsekę į mūsų Baltijos jūros pakrantę įvairiose vietose bangų išmesti ruoniukai ilgus metus glausdavosi administracinėse LJM patalpose, kurios tam visiškai nepritaikytos. Rekonstravus LJM akvariumą, dalis nelaimėlių perkelta ten. „Gyvūnų reabilitacija vyksta Jūrų muziejuje, o tai rizikinga, nes kyla grėsmė užkrėsti sveikus, nuolat muziejuje gyvenančius jūrų žinduolius. Nėra gydymo patalpų, todėl reabilitacijos centras seniai buvo būtinas“, – teigė N. Puteikienė.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras iškils ten, kur dabar riogso dar sovietmečiu statytas didžiulis žuvininkystės tyrimų laboratorijai priklausęs gelžbetoninis baseinas. Jis buvo tarsi savotiška gyvūnų kankinimo erdvė, mat baseine būdavo eksperimentuojama su elektra, išbandant įvairius tokios brutalios žūklės metodus.

LJM pavyko perimti šį objektą ir parengti teritorijos detaliojo plano korektūras. Jau patvirtintas ir reabilitacijos centro techninis projektas, gautas statybos leidimas. „Apie 800 kv. m ploto gyvūnų reabilitacijos centras užimtų tik trečdalį vietovės ir būtų statomas pirmiausia. Pagal projektą, gelžbetoninio lovio konstrukcijos bus demontuotos. Dabar vyksta viešas rangos darbų pirkimo konkursas, vokai su pasiūlymais turėtų būti atplėšti šį mėnesį. Kai paaiškės galutinė objekto kaina, bus skiriamas trūkstamas finansavimas, nes vien ES lėšų nepakaks“, – pasakojo O. Žalienė.

Teigiama, kad ne visi ruoniukai bus laikomi karantino baseinuose, nes reabilitacijos centrą norima atverti visuomenei, kad žmonės galėtų pamatyti išgelbėtus ir stiprėjančius, prižiūrimus ruoniukus, kurie vėliau būtų paleidžiami atgal į Baltijos jūrą. „Žinoma, lankymo sąlygos bus kitokios nei muziejaus akvariume, į kurį galima patekti visiems, stebėti gyvūnus už stiklo. Planuojame, kad į reabilitacijos centrą įleisime tik organizuotas grupes, bus vedamos edukacinės ekskursijos. Kasdien ir visiems ten vaikščioti nebus galima“, – teigė LJM vadovė.

Sustoti neketina

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras būtų vienas iš objektų 1,4 ha dabar apleistoje teritorijoje šalia delfinariumo. Ateityje norima pastatyti eksperimentariumą bei įrengti geoterminio vandens maudykles.

Muziejininkai „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad vadinamasis eksperimentariumas būtų edukacinė erdvė, tiesiogiai supažindinanti su vandeniu, laivais, fizikos dėsniais. Pavyzdžiui, kad lankytojai suvoktų, kodėl sunkiausių konteinerių prikrautas laivas neskęsta. Eksperimentams būtų naudojami sumažinti modeliai.

Ambicingiausiu projektu vadinamas karšto geoterminio vandens baseino ar baseinų įrengimas. Planuojama panaudoti Vakarų Lietuvoje glūdinčio ir žmonių sveikatinimui naudingo geoterminio vandens, kurio šiame regione netrūksta, klodus. „Jei pavyktų įgyvendinti viziją, toje pačioje teritorijoje žmonės išvystų ir gyvūnų reabilitacijos centrą, ir eksperimentariumą, taip pat galėtų pasilepinti karšto vandens procedūromis“, – pasakojo N. Puteikienė.

LJM pokyčiai jau nebe pirmus metus stebina turistus: prieš trejetą metų duris atvėrė rekonstruotas delfinariumas su naujai įrengtu atviru baseinu, delfinų terapijos centras. Pernai po remonto bei modernizavimo darbų Nerijos forte atidarytas ir LJM su akvariumu. Neatsisakoma idėjos atstatyti ir išnykusį Kopgalio kaimelį, kuriame galėtų apsigyventi delfinų terapijos dalyviai, turistai.