Jūrų muziejus rengiasi atidarymui

Nuo 2014-ųjų duris užvėręs ir vis dar rekonstruojamas vienas lankomiausių šalyje Lietuvos jūrų muziejus (LJM) po pusmečio vėl pradės veikti.

Žmonės išvys atnaujintas ekspozicijas su interaktyviais elementais, į akvariumą jau atvežtos ir pirmosios žuvys, įvairūs egzotiški jūrų gyviai, kurių anksčiau ten nebuvo.

„Atlikta apie 80 proc. darbų, tad greitai pasieksime finišo tiesiąją – rengiamės muziejaus atidarymui. Pokyčiai tikrai maloniai nustebins lankytojus. Turbūt labiausiai intriguoja baigiamas įrengti V raidės formos akrilo tunelis po didžiuoju baseinu, kuriame plaukios ne tik didžiuliai eršketai, bet ir vėjažuvės, rajos, vilkešeriai. Bus įrengti 23 nauji akvariumai su atnaujintomis gėlųjų vandenų ir jūrų, vandenyno gyvių kolekcijomis. Daug dėmesio planuojama skirti lankytojų edukacijai“, – „Lietuvos žinioms“ vardijo LJM Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja Nika Puteikienė.

Bendra akvariumo rekonstrukcijos 2007–2017 metais sąmata siekia 14,832 mln. eurų, pinigų skyrė valstybė ir pats muziejus.

Ne sezono metu (nuo rugsėjo iki birželio) suaugusiam žmogui bilietas kainuos 5 eurus, o vaikams, mokiniams, studentams ir pensininkams – 2,5 euro. Sezono metu (birželio-rugpjūčio mėnesiais) – atitinkamai 6 ir 3 eurus.

Buvusioje sargybinėje įrengta nauja ekspozicija, supažindinanti su Nerijos forto istorija.

Išvysime omarus

Kopgalio tvirtovėje, arba Nerijos forte, įsikūrusio LJM ekspozicijos ir akvariumas nedideliais etapais pradėti rekonstruoti 2007 metais. Paskutinę galimybę pamatyti istorinį akvariumo vaizdą, kuris nesikeitė 35 metus, lankytojai turėjo 2014-ųjų vasarą.

Šiuo metu baigiami forto redute įkurto akvariumo apdailos darbai. Iš Prancūzijos atvykusių specialistų grupė rūpinasi naujų akvariumų įrengimu, tikrina jų būsimųjų gyventojų gyvybės palaikymo sistemas. „23 akvariumai jau sumontuoti, jie visi skirtingo dydžio, tūrio. Muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjui Sauliui Karaliui teko atsakinga užduotis iš naujo suformuoti kolekcijas, mat į ekspozicijas grįš tik apie 10 proc. senųjų žuvų. Muziejų jau pasiekė pirmosios dvi 150 žuvų ir vėžiagyvių, bestuburių kolekcijos iš Azorų salų. Tai ir aktinijos, ir didžiuliai langustai, ir akmeniniai krabai, ir jūrų žvaigždės, ir gyvomis brangenybėmis vadinami omarai. Beje, nei langustų, nei omarų prieš tai neturėjome“, – vardijo muziejininkė.

Ji atskleidė, kad, pavyzdžiui, omarus teko skraidinti ypatingomis sąlygomis: iš polietileninių maišų buvo išsiurbtas oras, jie pripildyti vandenyno vandens, sandariai uždaryti ir laikyti specialiose termodėžėse. „Kiekvienas gyvūnas buvo plukdomas, vėliau skraidinamas supakuotas atskirai. Mus pasiekė visi gyvi naujakuriai“, – teigė N. Puteikienė.

Ruošiamas ir didysis (750 kubinių metrų) baseinas, jame apsigyvens aštuoniolika 2,5 metro ilgio eršketų ir kitokių žuvų. Po šiuo baseinu žmonės galės vaikščioti 20 metrų ilgio permatomu akrilo tuneliu ir grožėtis vaizdais iš visų pusių.

Dailininkas Arvydas Brazdžiūnas-Dusė puošia sienas ekspozicijai „Jūra – gyvybės lopšys“. /LJM nuotrauka

Nuo upės iki rifų

Po rekonstrukcijos lankytojai turės galimybę etapais išvysti didžiulę vandenų gyventojų įvairovę specialiai ir metodiškai įrengtoje akvariumų galerijoje.

12 kubinių metrų akvariume plaukios mūsų upių žuvys: šapalai, ūsoriai, aukšlės, strepečiai, grūžliai. Dviejuose 50 kubinių metrų akvariumuose planuojama įkurdinti ežerams ir Kuršių marioms būdingų žuvų.

„Viename akvariume – plėšriosios, toios kaip lydekos, ešeriai, salačiai, sterkai, kitame – taikios žuvys: karšiai, lynai, karpiai ir kitos rūšys. Gėlavandenių ežerų ir upių žuvų bus apie 25 rūšis“, – pasakojo N. Puteikienė.

Vienuolikoje įvairių dydžių akvariumų lankytojai galės išvysti Baltijos ir Šiaurės jūrų gyvojo pasaulio atstovų. Įdomu tai, kad ties mūsų krantais Baltijos jūra palyginti mažai druskinga, o šiaurėje, ties Kategato ir Skagerako sąsiauriais, gyvena įvairesnės, kitokios žuvys ir bestuburiai, pavyzdžiui, jūrų gaidžiai, rajos, vilkžuvės, katrykliai, plekšininės žuvys jūrų liežuviai, krabai, langustai, aktinijos ir kt. Visus juos bus galima pamatyti jau šią vasarą.

Iki 70 pačių egzotiškiausių žuvų ir bestuburių rūšių akis malonins septyniuose koraliniams rifams skirtuose akvariumuose.

„Antrame aukšte bus įrengtas ir dviejų metrų aukščio cilindro formos ausytosioms medūzoms skirtas akvariumas. Šiuos duobagyvius žmonės yra matę mūsų pajūryje rudens pradžioje, kai į krantus išplaunamos nebegyvos medūzos be čiuptuvų po dauginimosi proceso. O akvariume bus galima grožėtis jomis gyvomis: drebučių masę primenantys duobagyviai suks ratus, tad vaizdas turėtų būti įspūdingas“, – žadėjo muziejaus atstovė.

Jūrų muziejus lankytojus pasitiks visiškai atsinaujinęs. /Alfonso Mažūno nuotrauka

Uolos pingvinams

Lankytojus gerokai nustebins ir pats akvariumo pastatas, vadinamasis forto redutas: pastatytas specialus gaubtas, imituojantis pylimą, įrengtos papildomos patalpos su kavinuke, suvenyrų parduotuvėle, edukacine klase moksleiviams, poilsio kambariais darbuotojams.

„Visi buvo įpratę ruonių pasirodymus stebėti prie reduto esančioje arenoje, bet po rekonstrukcijos ten šou nebevyks: atvira erdvė bus skirta edukacijai. Nebeliks ruonių ir gynybiniame griovyje, vadinamojoje fosoje, ji bus išvalyta ir rekonstruota. Joje gyvens pelikanai. Kitokioje aplinkoje įkurdinsime ir visų mėgstamus pingvinus: jiems specialiai įrengiamos dirbtinės uolos, tad vaizdas bus dar įspūdingesnis“, – pasakojo muziejininkai.

Atskiras projektas – fosos, kaponierių rekonstrukcija ir buvusios forto sargybinės pritaikymas lankymui, įrengiant muziejines ekspozicijas. Darbų vertė – 737 tūkst. eurų (lėšos iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir LJM investicijos). Sargybinėje bus galima susipažinti su išsamia XIX amžiuje statyto forto istorija.

Muziejaus lankytojams įdomų pažintinį žaidimą siūlys nauja ekspozicija, skirta nelaimių ir gelbėjimosi jūroje tematikai. Ten bus galima patikrinti savo sumanumą. Pavyzdžiui, per nustatytą laiką reikės spėti apsivilkti gelbėjimosi liemenę. Kitas žaidimas: tinkamai pasirinkti būtiniausius daiktus, jeigu tektų gelbėtis iš skęstančio laivo ir atsidurti valtyje atviroje jūroje. Bus galima rinktis iš pasiūlytų daiktų. Tarkime, ką vertėtų turėti nelaimės jūroje atveju: degtukų dėžutę ar signalinę raketą? Peilį ar švilpuką?