Jūrų muziejus rengiasi akvariumo atidarymui

Šiame tunelyje žmonės galės stebėti virš galvų plaukiojančius didžiulius eršketus, prie kurių ateityje prisidės dygiosios rajos.

„Akvariumo rekonstrukcijos darbai užtruko ilgiau, negu planavome, nes susidūrėme su iššūkiais. Pradėjus darbus paaiškėjo, kad objektą reikia kapitaliai remontuoti. Dabar darbai beveik baigti. Lankytojams etapais atsivers didžiulė vandenų gyventojų įvairovė specialiai ir metodiškai įrengtoje akvariumų galerijoje“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino LJM direktorė Olga Žalienė.

Bendra akvariumo rekonstrukcijos 2007–2017 metais sąmata siekia per 14,8 mln. eurų. Pinigų skyrė ir valstybė, ir pats muziejus.

Įspūdingas reginys

Kopgalio tvirtovėje įsikūręs LJM ir jo akvariumas nedideliais etapais pradėti rekonstruoti 2007 metais. Paskutinę galimybę pamatyti istorinį akvariumo vaizdą, kuris nesikeitė 35 metus, lankytojai turėjo 2014-aisiais.

Šią liepą muziejus vėl buvo atidarytas, jo ekspozicijos – atnaujintos, tačiau akvariumas forto viduryje esančiame redute – ne. Ši vieta bene labiausiai viliodavo lankytojus, ypač vaikus. Jie su didžiuliu malonumu stebėdavo įvairius vandens gyvius už akvariumų stiklo.

Pradėjus remontuoti akvariumo pastatą paaiškėjo, kad jo būklė kur kas prastesnė, nei manyta, todėl darbai užtruko. „Nulupę tinką statybininkai pamatė, jog armatūra surūdijusi, todėl daug ką keisti teko iš pagrindų. Laukė nemenki iššūkiai įrengiant ir didįjį baseiną, kuriame plaukios 18 įspūdingų eršketų“, – kalbėjo O. Žalienė.

LJM Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad vėliausiai vasarą lankytojai galės išvysti ir dygiąsias rajas. Šios žuvys plaukios didžiajame baseine. „Dabar jame yra Baltijos jūros vanduo, kurio druskingumas siekia apie 6–7 proc., o rajoms reikia, kad būtų bent 15 procentų. Negalime iškart prileisti tokio sūraus vandens, nes tada šokas ištiktų eršketus, todėl druskingumo lygis bus didinamas pamažu. 7 rajos gyvena karantino akvariume. Į didįjį jos bus įleistos tik pasiekus norimus vandens parametrus. Vaizdas turėtų būti išties pasakiškas: eidami akrilo tuneliu matysime, kaip virš galvų sklendžia rajos, o šalia plaukioja dvimetriniai eršketai“, – pasakojo jis.

Bilietai brangs

Naujų akvariumų įrengimu rūpinosi grupė specialistų, atvykusių iš Prancūzijos. Iš viso sumontuoti net 23 skirtingo dydžio ir tūrio akvariumai.

S. Karaliui teko atsakinga užduotis iš naujo suformuoti kolekcijas, mat į ekspozicijas grįš tik apie 10 proc. senųjų žuvų.

Be kita ko, atidarius akvariumą turėtų brangti bilietai. Dabar bilieto suaugusiajam kaina siekia 4 eurus, moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliesiems – 2 eurus. Tiesa, aplankyti galima tik atnaujintas LJM laivybos istorijos ir gamtos ekspozicijas. „Atidarius akvariumą bilieto suaugusiajam kaina bus didesnė 1–2 eurais, lengvatiniai bilietai brangs perpus mažiau“, – informavo O. Žalienė.

Į ekspozicijas grįš tik apie 10 proc. senųjų žuvų.

Kelionė po telkinius

Muziejaus lankytojų lauks ypatinga akvariumų galerija. Kai kurie jų bus atviri. 12 kubinių metrų akvariume plaukios mūsų upių žuvys: šapalai, ūsoriai, aukšlės, strepečiai, grūžliai. Dviejuose 50 kubinių metrų akvariumuose planuojama įkurdinti ežerams ir Kuršių marioms būdingų žuvų.

„Viename akvariume – plėšriosios žuvys, tokios kaip lydekos, ešeriai, salačiai, sterkai, kitame – taikios: karšiai, lynai, karpiai. Gėlavandenių žuvų bus maždaug 25 rūšių“, – sakė LJM atstovė spaudai Nika Puteikienė.

Vienuolikoje įvairių dydžių akvariumų lankytojai galės išvysti Baltijos ir Šiaurės jūrų gyvojo pasaulio atstovų. Įdomu tai, kad Baltija prie mūsų krantų yra palyginti mažai druskinga, o šiaurėje, palei Kategato ir Skagerako sąsiaurius, gyvena įvairesnių žuvų ir bestuburių, pavyzdžiui, jūrų gaidžių, vilkžuvių, katryklių, plekšniažuvių jūrų liežuvių, krabų, langustų, aktinijų ir kitų. Iki 70 egzotiškiausių žuvų ir bestuburių rūšių gyvių malonins akis septyniuose koraliniams rifams skirtuose akvariumuose.

„Antrame aukšte bus įrengtas dviejų metrų aukščio cilindro formos akvariumas, skirtas ausytosioms medūzoms. Šiuos duobagyvius žmonės yra matę mūsų pajūryje rudens pradžioje, kai į krantus išplaunamos nebegyvos medūzos be čiuptuvų po dauginimosi proceso. O akvariume bus galima jomis grožėtis gyvomis. Drebučių masę primenantys duobagyviai suks ratus – tai turėtų būti įspūdinga“, – žadėjo N. Puteikienė.

Tiesa, muziejininkai pabrėžia, kad gražiausią vaizdą bus galima išvysti po metų ar dvejų, nes dauguma jūrų gyvių įsigyti jauni. „Žuvys iki vadinamojo kolekcinio dydžio turės paaugti. Jų įvairovę planuojame plėsti. Vietoj 40 gėlavandenių ir Baltijos jūros žuvų rūšių žmonės akvariumuose išvys apie 60 rūšių. Šiltųjų jūrų, koralinių rifų gyventojų ateityje ketiname turėti beveik 100 rūšių. Tad mūsų akvariumas kasmet vis gražės“, – džiaugėsi S. Karalius.