Jūrų muziejuje gimė ruoniukas

Pasak Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo biologo Arūno Grušo, Maila yra labai rūpestinga mama, mažylio vieno nepaliekanti nė akimirkai. Ruoniukas mamos pienu maitinasi 40 dienų, per tą laiką užsiaugindamas veik trigubai didesnį svorį. O gimė jis sverdamas apie 11 kilogramų. Jauniklio lyties biologai dar gali tiksliai pasakyti, nes patelė ji akylai saugo. Iš akies spėjama, jog tai – moteriškos lyties gyvūnas.

Dabar Jūrų muziejuje gyvena 3 suaugę Rytų Atlanto ruoniai, darbuotojų meiliai vadinami paprastukais. Du – prieš devynerius metus buvo atvežti iš zoologijos sodo Olandijoje, o vienas pavasarį nusilpęs buvo rastas prie Melnragės molo. Arūnas Grušas teigia, kad nors šis rastinukas ir pasveikęs, tačiau jo koordinacija tebėra sutrikusi, todėl jam lemta likti gyvuoju muziejaus eksponatu, laisvėje jis vargiai beišgyventų. Šis pavasarinis „radinys“ buvo netikėtas muziejaus specialistams, nes Rytų Atlanto paprastieji ruoniai – itin reti Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų. Per pastaruosius trisdešimt metų pastebėti tik tris kartus.

Rytų Atlanto ruoniai yra labai draugiški žmogui, mėgstami lankytojų, lengvai treniruojami. Trys muziejuje gimę šios rūšies ruoniukai iškeliavo į Pietų Korėjos ir \Belgrado zoologijos sodus.

Didžiausia Baltijos jūros paprastųjų ruonių populiacija – apie 20 000 – gyvena prie Didžiosios Britanijos. Taip pat šių ruonių pasitaiko prie Islandijos, Norvegijos, Airijos, Šiaurės jūroje prie Vokietijos, Danijos, Olandijos krantų bei Baltijos jūros šiaurinėje dalyje.

Rytų Atlanto ruoniai vengia atviros jūros, gyvena pakrančių seklumose – netoli krantų, dažnai – arti didelių upių žiočių. Tai – sėslūs gyvūnai, nuo pamėgtų vietų paprastai toli nemigruojantys. Patinai užauga iki 180 centimetrų ir gali sverti daugiau nei 100 kilogramų. Patelės šiek tiek smulkesnės. Paprastuosius ruonius nuo pilkųjų galima nesunkiai atskirti – pirmiausiai, pagal tamsią kailiuko spalvą. Taip pat jų galva trumpesnė ir apvalesnė nei pilkųjų ruonių ir primena šuns snukutį, dėl to jie dar vadinami jūros šunimis. Minta plekšnėmis, strimelėmis, silkėmis, menkėmis, unguriais, tobiais, stintomis, neatsisako ir krabų, krevečių, įvairių moliuskų. Per dieną vienas ruonis suėda 8,5 kilogramų žuvies.

Ruoniukai gimsta birželio pabaigoje–liepos pradžioje. Patelės dažniausiai grįžta į krantą prasidėjus atoslūgiui, nes turi suspėti pagimdyti iki naujo potvynio. Naujagimiai išvysta pasaulį jau pakankamai išsivystę, todėl gali išsyk savarankiškai plaukti. Vienintelis (labai retai du) ruoniukas gimsta be balto embrioninio kailiuko, kaip kad pilkųjų ruonių mažyliai. Ką tik gimęs jis yra 70-90 cm ilgio ir sveria 9–11 kg. Pirmąsias gyvenimo dienas paprastojo ruonio jauniklis dažnai būna vandenyje ir nesitraukia nuo motinos, o į sausumą grįžta tik pailsėti. Motina maitina jauniklį 4-6 savaites. Ruonė mažylį gali maitinti ir sausumoje, ir vandeny. Laktacijos metų ruoniukui formuojasi poodinis riebalų sluoksnis. Netrukus jis bus storas ir tada ruoniukas pradės gyventi savarankiškai.

Subręsta šie ruoniai 5-6 metų amžiaus. Patelės – anksčiau. Meilės sezonas prasideda rugsėjį. Įdomu tai, kad šių ruonių patelės gyvena ilgiau nei patinėliai – net iki 35 metų, tuo tarpų patinėlių gyvenimas trumpesnis net 10 metų.

Tačiau ne visi ruoniai išgyvena iki tokio amžiaus. Ir dėl to neretai būna kalti žmonės. Nemažai gyvūnų žūna patekę į žvejų tinklus. Ką tik po gimdymo išgąsdinta mama gali palikti savo vaiką. Taip pat šių ruonių populiacijas stipriai veikia jūros tarša.