Išslaugyti ruoniukai grįžo į Baltiją

Muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakojo, kad šiemet teko priglobti 14 ruoniukų, jų būklė buvo labai sunki, jie svėrė vos 13-14 kilogramų. Jų likimas, jeigu jie nebūtų patekę į muziejaus darbuotojų globą, būtų buvęs vienas – mirtis.

Tačiau šiemet specialistams pavyko visus išgelbėti, nereikėjo nė vieno užmigdyti.

Paleisti buvo tie ruoniukai, kurie priaugo pakankamai svorio, yra išmokę maitintis savarankiškai. Ruoniukams patekus į vandenį, pasak A. Grušo, jie nerodė streso ženklų, nesiblaškė, todėl tikimasi, kad jiems viskas bus gerai.

Vienas iš ruoniukų netrukus po paleidimo kelis kartus nėrė gilyn į vandenį ties Smiltynės molu. Jį stebėję Jūrų muziejaus darbuotojai spėja, kad jis išsyk pasigavo žuvį. Tai nuteikia optimistiškai.

„Tai, kad jis nardo, ieško žuvies, rodo, kad jis nebijo vandens. Tai gerai“, - sakė A. Grušas.

Kai kurie ruoniukai dar kelias minutes žvalgėsi į krantą ir plaukiojo netoliese, tačiau galiausiai nuplaukė tolyn, lydimi rūpestingų muziejaus specialistų žvilgsnių.

Sudėtingas ir pavojingas darbas

Vienas ruonių jauniklis buvo sužalotas itin smarkiai: jo nugara buvo visa nusėta pūlingomis žaizdomis. Jam teko patirti ne vieną procedūrą, dabar gyvūnėlis yra visiškai sveikas, bet dar liko žiemoti muziejuje.

Tradiciškai ruoniukai vardus įgydavo pagal radimvietę. Tačiau jų gausa šiemet sulaužė šią taisyklę: ruoniukas sužalota nugara gavo Pūlinio vardą, kitiems A. Grušas išradingai pritaikė žemaičių tarmės ir jūrinius vardus: Kriupis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas), Bujus, Lotas.

Pasak A. Grušo, išslaugyti ruoniukus, kad jie galėtų grįžti į jūrą, yra be galo sunku.

„Tai gana pavojingas darbas, nes ruoniukai nuolat kandžiojasi, jų nasruose yra įvairių bakterijų, užsikrėsti labai nesunku. Apskritai jų priežiūra yra sunki. Pirmosiomis dienomis ruoniukus reikia maitinti prievarta – pražiodyti, įvesti zondus. Vėliau mokome maitintis, vėl žiodome ir kišame mažas žuvytes, kol jie išmoksta tai daryti patys. Tai trunka apie mėnesį. Paskui viskas priklauso nuo ruoniukų charakterio, temperamento. Vieni pradeda greičiau maitintis, kiti – vėliau. Vieni pradeda atiminėti maistą iš kitų, tada reikia juos atskirti į grupes, kad panašesnio charakterio ruoniukai būtų kartu. Rudeniop jau būname paruošę ruoniukus grįžti į jūrą“, - pasakojo Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas.

Dviems ruoniukams buvo uždėti specialūs siųstuvai, kad būtų galima stebėti, kur jie plaukia. Siųstuvai ruoniukams ant nugarų turėtų kaboti iki pavasario, kol jie keis kailį.

Pasidomėjus, kur ruoniukai plauks, A. Grušas juokavo, kad reikėtų ruoniukų ir paklausti. Tačiau svarstė, kad galimas maršrutas gali būti į Švediją ar Rygos įlanką.

Laukia gyvūnų reabilitacijos centro

Muziejus gyvūnams slaugyti gauna lėšų iš Aplinkos ministerijos, kuri ruonių reabilitacijos projektui kasmet skiria po 7 tūkst. eurų. Šiemet, atsižvelgiant į aplinkybes, kad buvo priglausta neįprastai daug ruoniukų, buvo skirta daugiau pinigų – 14 tūkst. eurų.

„Pernai ruoniukų buvo tik du, o šiemet – net keturiolika tų benamių našlaičių. Todėl ir reikėjo ieškoti papildomų eurų“, - sakė ruoniukų paleidimo į jūrą ceremoniją stebėjęs Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė vylėsi, kad bus galima išgelbėti dar daugiau jūrų žinduolių ir paukščių, kai bus pastatytas specialiai tam skirtas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.

„Esame kelyje. Parengtas techninis projektas, gautas statybos leidimas, įvykdytas statybos darbų pirkimas. Dabar reikia išlaukti terminą ir bus pasirašyta sutartis su rangovu. Tada jau viskas bus rangovo rankose“, - sakė muziejaus direktorė.

Pasak jos, jeigu viskas vyks pagal optimistinį scenarijų, sausio mėnesį darbai jau turėtų vykti. Pastatyti centrą planuojama per dvejus metus.

„Maksimalus skaičius gyvūnų, kurie galės būti gydomi centre, yra dvidešimt-trisdešimt. Bus atskiros erdvės, uždari ir lauko baseinai, todėl bus galima gyvūnus išskirstyti. Būsime pasirengę priimti ir jūrinius, vandens paukščius“, - sakė O. Žalienė.

Pastebima, kad metams bėgant paliktų ar sužeistų gyvūnų daugėja. Tai priklauso nuo gamtinių sąlygų – nuo žiemos šaltumo, nuo pavasario šiltumo.

„Manau, kad nekyla klausimas, kodėl turime juos gelbėti ir slaugyti. Žmogus apskritai yra atsakingas už viską, ką jis veikia šiame pasaulyje. Jis yra atsakingas ir už gyvūnus. Tik žmogaus dėka vyksta pokyčiai, kurie verčia gyvūnus ieškoti kito gyvenimo būdo, trauktis iš savo buveinių. Jeigu norime, kad gyvūnai išliktų, reikia skirti ir dėmesio, ir pinigų, ir žmonių, reikia žinių gyvūnams gelbėti“, - nuomonę išsakė Jūrų muziejaus direktorė.

Šiemet buvo itin daug ir pamestinukų ruoniukų, ir rastų negyvų ruonių. A. Grušo žiniomis, iki rugpjūčio pabaigos buvo rasti 54 negyvi ruoniai. Specialisto nuomone, dauguma jų nukentėjo dėl žmogaus įtakos, galbūt dėl žvejų tinklų. Tačiau jokie tyrimai kol kas tokiais atvejais nėra atliekami. Tikimasi, kad kai bus pastatytas reabilitacijos centras, bus bendradarbiaujama su universitetais, tada bus galimybės ne tik užsiimti ruonių reabilitacija, bet ir stebėjimu, jų žūties priežasčių ieškojimu.

Keliauja ne tik į jūrą

Muziejaus atstovė Nina Puteikienė sakė, kad Baltijos jūros pilkųjų ruonių jaunikliai yra slaugomi ir reabilituojami jau 28 metus.

„Šiandien į Baltijos jūrą išplaukė jau šešiasdešimtasis ruoniukas. Tačiau ne visi muziejuje slaugomi ruoniukai iškeliauja atgal į jūrą. Labai nedidelė dalis jų lieka muziejuje, jeigu jie yra pernelyg sužeisti, kad galėtų išgyvento natūralioje aplinkoje. Pavyzdžiui, buvo pas mus ruoniukė Nidutė, atvežta iš Nidos pakrantės. Jai buvo sužalotas žandikaulis, po operacijos ji nebegalėjo pati maitintis. Dalis ruoniukų iškeliauja į kitus jūrų muziejus arba zoologijos sodus. Mūsų pagydyti ruoniukai, kurie negali gyventi laisvėje, yra iškeliavę į Lenkiją, Čekiją. O keletas ruoniukų, kurie gimė mūsų muziejuje, iškeliavo net į Japoniją“, - pasakojo N. Puteikienė.

Šiuo metu Jūrų muziejuje yra devyni Baltijos pilkieji ruoniai: keturi reabilituojami ruoniukai ir penki suaugę. Taip pat muziejuje gyvena ir Rytų Atlanto paprastieji ruoniai.

Informacija

• Baltijos pilkieji ruoniai yra reta nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą. Lotyniškasis šio ruonio pavadinimas reiškia „kumpanosė jūros kiaulė“. Po vandeniu išbūna iki 20 min. Tuomet gyvūno širdis ima lėčiau plakti – taip taupomas deguonis. Gyvena apie 40 metų. Patinų kūno ilgis – iki 2,5 m ilgio, sveria iki 300 kg. Patelės mažesnės – iki 2 m ilgio, ir 200 kg svorio.
• XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Baltijos jūroje buvo apie 20 tūkst. ruonių, šeštajame – apie 10 tūkst., septintojo dešimtmečio pradžioje beveik dvigubai sumažėjo. Rygos įlankoje 1977 m. teliko 100-150 ruonių. Sustiprinus apsaugą, jų ėmė daugėti.
• Kiekvienais metais Lietuvos jūrų muziejus priglaudžia pajūryje rastus nusilpusius Baltijos pilkųjų ruonių jauniklius, juos gydo, maitina ir paleidžia atgal į Baltijos jūrą. 2014 m. taip pat buvo slaugomas Lietuvoje itin retai stebimas nusilpęs Rytų Atlanto paprastasis ruonis. 2015 m. buvo rasta ir slaugyta 9 palikti ruonių jaunikliai, 2016 m. – 6, 2017 m. – 2.