Šiais metais buvo pasiektas ir dar vienas antirekordas – pirmą kartą muziejininkams teko rūpintis ruoniuku, kurio svoris buvo mažesnis nei 10 kilogramų.
Likusieji devyni ruoniukai bus paleisti į Baltiją tada, kai jiems pavyks priaugti reikalingą svorį.
Pasak muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, į jūrą pirmiausia paleidžiami tie ruoniukai, kurie sveria ne mažiau kaip 40 kilogramų. Biologas daugiau nei per 30 metų yra išgelbėjęs apie pusantro šimto ruoniukų, kurių didžioji dalis sugrįžo į savo gimtuosius namus – Baltijos jūrą.
Kol yra statomas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras (jį ketinama baigti po metų), ruoniukai yra gydomi viename iš kabinetų, kuriame įrengtos dvi vonios, administracijos pastate, vėliau iškeliauja į karantino patalpas ir į baseiną muziejuje. Visi ruoniukai buvo gydyti antibiotikais.
Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų ir Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Centras statomas šalia muziejaus, kopose, vietoje kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
Rašyti komentarą