Delfinų didžiausias pomėgis - bendrauti

Randa kalbą su vaikais

„Delfinai ypač patinka vaikams, nes jie nieko panašaus kasdieniame gyvenime nėra matę, taigi tas netikėtumo įspūdis žmones labai traukia pamatyti delfinus. Be to, delfinas - vandens gyvūnas, turintis savo civilizaciją, delfinas yra intelektualus ir protingas gyvūnas, tuo jis šiek tiek panašus į žmogų. Delfinai gyvena būriu, pasiskirstę vaidmenimis, jų gyvenimas yra labai įdomus. Pavyzdžiui, delfinams medžiojant žuvis, vienas jų budi, kad praneštų apie gresiantį pavojų, - pasakojo N.Puteikienė. - Delfinai, kaip ir mes, turi kalbą, tai yra ultragarsą, kuris skleidžiamas vandeniu. Be to, delfinų šuoliai - irgi bendravimo ženklas, skirtingais šuoliais delfinai savo nariams perduoda tam tikrą informaciją.“

Pasak pašnekovės, žmonės itin pamėgę delfinus dėl jų didelio noro bendrauti. Delfinus labiau domina tie žmonės, kurie nevaržomai reiškia savo emocijas, būtent todėl šie protingi žinduoliai randa bendrą kalbą su vaikais. Delfinų terapija padėjo pagerinti sveikatą ne vienam sunkiam ligoniukui, tiesa, delfinų terapijos užsiėmimai trejus metus jau nevyksta, nes atliekami delfinariumo rekonstrukcijos darbai.

„Kitais metais, baigus rekonstruoti visą delfinariumą, delfinų terapijos užsiėmimai bus atnaujinti. Bus atidarytas delfinų terapijos centras su trimis specialiais skirtingų gylių baseinais. Yra parengta speciali programa, pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su universitetais, sanatorijomis ir panašiai“, - kalbėjo N.Puteikienė.

Išskirtinis delfiniukas

Jūrų muziejaus specialistai dalyvauja tarptautiniame gyvūnų terapijos projekte, kuriame susipažįsta su keisčiausiomis gyvūnų terapijomis. Pasak pašnekovės, neseniai specialistai parvykę iš Estijos dalijosi įspūdžiais ne tik apie arklių terapiją, bet ir apie viščiukų; Didžiojoje Britanijoje domėjosi gyvačių terapija, o Vengrijoje - asilų terapija.

„Gyvūnai yra tas stebuklas, kuris vėl mus skatina grįžti prie gamtos. Mes atlikome tyrimą, kuriame dalyvavo 42 vaikai (nuo 5 iki 10 metų), turintys autizmo sutrikimą. Pusei vaikų buvo taikyta delfinų terapija, pusei netaikyta, daugumai iš tų vaikų, kuriems terapija taikyta, ryškiai sumažėjo autizmo požymių - net 81 proc.“, - faktus atskleidė N.Puteikienė.

Ji prisiminė istoriją, kai delfinų terapija padėjo vaikui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi. Vaikas iš pradžių negalėjo net piršto pakelti, o po kompleksinio gydymo, taikant delfinų terapiją, ligoniukas ne tik išmoko pakelti ranką, galvą, bet dabar sėkmingai mokosi.

Vos prieš kelias savaites Lietuvos jūrų muziejuje pagausėjo delfinų šeimyna, delfinė Gabija atsivedė mažylį, tiesa, kokia jo lytis, kol kas neaišku, tačiau delfinariumo darbuotojai netruko pripažinti, kad tokio guvaus delfiniuko dar nebuvo matę.

„Kai delfiniukui buvo savaitė, jis jau su mama plaukiojo pasirodymų baseine, bandė atlikti šuolius, mama jam vis niuktelėdavo į šoną, kad pasirodymo negadintų, - juokėsi N.Puteikienė.  - Žmonės savo vaikus stato į kampą už nusižengimus, o delfinės savo vaikučius prie sienos spaudžia.“

Ateinantį rudenį, kai bus baigti įrengti papildomi gyvenamieji baseinai ir kol dar nebus šalta, į Lietuvą bus grąžinti 6 delfinai, kurie dabar Graikijoje.

Parengta pagal dienraščio "Vakaro žinios" priedą "Geras!"