Atsinaujinęs Jūrų muziejus - stebinantis ir svaiginantis

Istoriniame pastate - XIX a. gynybiniame Nerijos forte - įkurtas akvariumas po rekonstrukcijos sunkiai atpažįstamas. Pastatas pasikeitė tiek iš išorės, tiek viduje. Naujomis, moderniomis medžiagomis atkurti tikrieji gynybinio pylimo kontūrai išplėtė paties muziejaus erdves. Akvariume atsirado edukacinė erdvė, parodų salė, poilsio ir persirengimo patalpos darbuotojams.

"Nebuvo planuota keisti nešančiąsias konstrukcijas, tačiau tik pradėję darbus pamatėme, kaip stipriai viskas buvo nusidėvėję. Drėgmė, sūrus vanduo suardė metalines konstrukcijas, betono plokštės byrėjo kaip smėlis", - prisiminė LJM Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė, palydėjusi mus į pirmąją ekskursiją po rekonstruotą akvariumą.

Prie įėjimo į pastatą lauko baseinuose tradiciškai pasitinka pingvinai, ruoniai, jūrų liūtai. N. Puteikienė pažymėjo, kad po rekonstrukcijos erdvės tapo ne tik gražesnės, tačiau pagerėjo ir gyvūnų gyvenimo sąlygos.

PRADŽIA. Tropinių rifų žuvų akvariumai - kaip gėlė: išsiskleis per metus.

Pingvinams įrengta zona dabar labiau panaši į natūralią jų aplinką. Šie pingvinai gyvena ties pusiauju, ant uolų. Uolų imitacija suformuota ir muziejuje. Įrengta sistema, kuri tiekia ir valo vandenį. Pasak N. Puteikienės, šiuo metu muziejuje gyvena 16 pingvinų, tačiau visi jie jau yra garbaus amžiaus, tad ketinama įsigyti dar dešimtį jaunesnių pingvinų. Šie paukščiai, anot muziejaus darbuotojos, yra labai brangūs - vienas pingvinas kainuoja apie 8-9 tūkst. eurų. Tad bus prašoma ir visuomenės pagalbos atnaujinti ekspoziciją.

Cirką pakeitė ruonių SPA

Vietoje buvusios lauko cirko arenos įrengta erdvi zona jūrų žinduoliams: ruoniams ir jūrų liūtams. Joje - didžiuliai baseinai. "Čia mūsų gyvūnų SPA", - pristato N. Puteikienė.

Kol sveikinamės su energingai vandenyje nardančiais ruoniais ir jūrų liūtais, muziejaus biologas-ichtiologas Eugenijus Buivydas atveža jiems maisto. "Tik "šušara": lynai, plakiai, žiobriai... Nepalankios žvejybai sąlygos", - pasiskundžia muziejaus darbuotojas.

E. Buivydas yra vienas iš Lietuvos jūrų muziejaus įkūrėjų. Vyras džiaugiasi atgimstančiu akvariumu. "Per 40 metų jis buvo visai susidėvėjęs. Kai kūrėme - nebuvo medžiagų, nieko, nei hermetikų, nei klijų, ventilį jeigu kokį rasdavome - tai pritaikydavome. Darėm ką galėjome, padarėme - kas neįmanoma. Nežinau, kaip... Buvo daug kyšių, butelių..." - prisiminė muziejaus pradžią pašnekovas.

E. Buivydas prisipažįsta, jog jo numylėtiniai visame muziejuje yra eršketai. "Aš su jais visą amžių dirbu, iš "veidelių" atpažįstu. Vežiau juos iš Astrachanės gal kokius penkis kartus su visokiais nuotykiais. Kartą atskridome į Vilnių. Aš sakau, kad man reikia į Palangą, o Palangos oro uostas nedirba. Kitą kartą buvau gudresnis. Dar prieš pakildamas Astrachanėje pasakiau pilotui, kad nusiųstų telegramą, jog veža valstybinės reikšmės krovinį. Atskridome apie pusę dviejų, oro uostas visas tviska. Galvojo, kad auksą kokį gabename, o aš rodau: "Štai - juodieji ikrai..." (juokiasi) Dabar eršketai jau paaugo, vieniems 10 metų, o kai kurie jau skaičiuoja dvi dešimtis ir yra daugiau kaip dviejų metrų ilgio", - su pasididžiavimu ir meile, tarsi apie vaikus, kalba E. Buivydas.

Povandeninis tunelis ir eršketai

Eršketai apgyvendinti pagrindiniame 750 kubinių metrų talpos, 3 metrų gylio baseine. Eršketai - archajiškos žuvys, gyvenusios dar kartu su dinozaurais. Į Lietuvos jūrų muziejaus akvariumą prieš 10 metų atvežti dviejų rūšių - rusiškieji ir didieji - eršketai. Muziejininkai džiaugiasi, kad vos prieš savaitę į atnaujintą baseiną perkeltos šios plėšrios ir primityvios žuvys puikiai prisitaikė naujoje aplinkoje. Pasak ichtiologų, jos iš karto pradėjo maitintis. Tai rodo žuvų paprastumą ir gyvybingumą.

Akvariume gana triukšminga, nes pagrindiniame baseine šonuose įrengti kriokliai. Iš viršaus teškantis vanduo užtikrina pakankamą deguonies kiekį baseine. Neliko baseiną puošusio dekoratyvinio, meninio stiklinio akcento. Estetišką, sterilią atmosferą pakeitė romantiška, natūralų jūros dugną primenanti, subtiliai apšviesta aplinka. Baseine suformuotas dugno reljefas su akmenimis, statinio fragmentu, nuskendusio laivo liekanomis.

INTRIGA. Didžiausia atnaujinto akvariumo intriga - povandeninis tunelis, į kurį įžengus iš labai arti galima stebėti pagrindiniame baseine gyvenančius eršketus. 

Labiausiai intriguojanti ir efektingiausia akvariumo naujovė - pagrindiniame baseine įrengtas povandeninis 25 metrų ilgio tunelis. Juo eidami lankytojai pasijus tarsi po vandeniu ir galės iš arti stebėti įspūdingąsias žuvis, savo grėsmingu grožiu pranokstančias ryklius. Raibuliuojantis vanduo, apšvietimas ir, regis, ranka pasiekiamos žuvys net svaigina, ilgiau jame užsibuvus atrodo, kad prasideda jūrligė tarsi ant bangų siūbuojančiame laive.

Dabar baseine vandens temperatūra +15 laipsnių, vandens druskingumas po truputį didinamas. Tikimasi, kad iki pavasario bus pasiektas reikiamas druskingumo lygis ir kartu su eršketais baseine apsigyvens rajos.

Aukso amžius prasideda

Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo rekonstrukcijos projektą kartu su muziejaus darbuotojais įgyvendino specialistai iš Prancūzijos. Tropinių rifų žuvelės atkeliavo iš Olandijos. Jų gabenimu rūpinasi pats Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius.

"Jaučiuosi pavargęs, tačiau kartu ir labai laimingas, nes matau, kad kelis kartus nukeltas atidarymas šįsyk tikrai įvyks. Visi eksponatai, kurie skirti atidarymui, jau suleisti į akvariumus. Centrinis baseinas, kuris pranoko mūsų lūkesčius, - atskiras pasaulis su savarankiška filtravimo sistema. Įrengti 3 mūsų tėvyninių gėlavandenių žuvų akvariumai, 11 Baltijos ir Šiaurės jūros žuvų akvariumų ir 7 akvariumai koralinių rifų žuvelių. Anksčiau buvo apie 40 rūšių žuvų - dabar bus apie 100 rūšių koralinių rifų žuvų, 20 gėlavandenių ir apie 30 Baltijos ir Šiaurės jūrų žuvų rūšių. Akvariumai dar pasipildys. Juose žuvelės gyvens 5, 10 ir net 20 metų, priklausomai nuo rūšies. Akvariumo ekspozicijos formavimas tik prasideda, netrukus išvyksime į Olandiją atsivežti dar vienos žuvelių siuntos. Tikrasis jo grožis atsiskleis po metų kitų. Prasideda Jūrų muziejaus aukso amžius", - neslėpė susijaudinimo S. Karalius, dirbantis muziejuje 38 metus.

AUKSO AMŽIUS. Pasak Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjo Sauliaus Karaliaus, dabar muziejui prasidės aukso amžius.

"Kai pradėjau čia dirbti - akvariumo dar nebuvo. Nusirišau kaklaraištį ir su dervom dirbau, griovius kasiau ir ko tik nedariau. Jauni buvome, maksimalistai, ir tai atpirko tas sovietines sutemas, kurios mus slėgė moraliai. Ir dabar visi biologai turi išmokti viską. Specializacijų čia jokių nėra. Visi turi žinoti ūkį iki paskutinio varžto ir suprasti, kas ir kodėl vyksta, ką daryti, jeigu įvyksta kas nors ne taip. Atsakomybė čia yra pagrindinis reikalavimas", - pažymi pašnekovas.

Kokteiliai žuvims

Kai akvariumas buvo uždarytas rekonstrukcijai, lietuviškosios žuvys buvo paleistos į natūralius telkinius, o egzotinėms žuvims ir koralams buvo įrengti specialūs laikini akvariumai. Visos žuvelės prieš įleidžiant jas į naujuosius akvariumus kurį laiką buvo laikomos karantino sąlygomis. Tik įsitikinę, kad žuvelė sveika - muziejaus biologai įleido jas į atnaujintą akvariumą. "Jeigu įleisi sergančią - gali žūti visi akvariumo gyventojai", - paaiškino N. Puteikienė.

Apsilankę patalpose, kuriose žuvelės laikomos, sutikome muziejaus biologes, dozuojančias maistą žuvytėms. Kuklios moterys šalinosi žurnalistų. "Nėra čia ką pasakoti. Maitiname kalmarais, mizidais... Dalį maisto perkame, dalį patys muziejininkai su graibštais prigaudo. Ruošiame ir specialų "kokteilį". Iš vakaro į šildomą vandenį priberiame kiaušinėlių, per naktį iš jų išauga gyvūnėliai, kuriais šeriame mažas žuvytes", - pasakojo biologė Alma.

Muziejaus biologai ne tik patys gaudo maistą žuvims ir jas maitina, bet ir yra atsakingi už muziejaus augintinių gyvenimo sąlygas. Jie nuolatos seka ir kontroliuoja vandens temperatūrą, druskingumą. "Žuvytės labai jautrios. Visko būna: ir serga, ir gydyti reikia", - sakė Alma.

Ekologijos idėja

Antrajame akvariumo ekspozicijos aukšte, į kurį dabar galima pakilti ir naujai įrengtu liftu, veikia senoji ekspozicija, pasakojanti gyvybės vystymosi Žemėje istoriją, susijusią su vandeniu, bei demonstruojama kriauklių kolekcija. Taip pat čia yra ir vadinamasis jūrų teatras su jūrų gyventojų atliejomis ir iškamšomis, su edukacijai skirta ekspozicija.

Ekspozicijos naujovė - cilindro formos ausytųjų medūzų akvariumas. Vanduo ir stiklas laužia vaizdą taip, jog, regis, į skaidrias plevenančias jūrų būtybes žvelgtum pro padidinamąjį stiklą.

Pristatoma jau anksčiau parengta, tačiau dėl rekonstrukcijos iki šiol nerodyta ekspozicija apie Baltijos jūrą. Tai vizualus pasakojimas, atskleidžiantis, kaip mūsų jūra formavosi, kas joje gyvena, kokios buveinės susikūrė.

"Pagrindinė Baltijos jūros ekspozicijos idėja - ekologinė. Interaktyvus jos akcentas - menininkės Auksės Petrulienės instaliacija, kurią galima liesti, judinti, su ja žaisti", - pristato N. Puteikienė. Instaliacija atskleidžia žmogaus ir jūros santykį, parodo, kas atsitinka dėl žmogaus atsakomybės trūkumo. Pasakojama apie tanklaivio avariją, parodoma, kaip nukentėjo jūros gyventojai, ir skleidžiama žinia, ką daryti, kad tai nepasikartotų.

SĄLYGOS. Jūrų žinduoliams po rekonstrukcijos sudarytos daug geresnės sąlygos.

Muziejuje įrengta erdvė edukaciniams užsiėmimams bei salė keičiamoms parodoms. Rekonstruoto Jūrų muziejaus akvariumo ekspoziciją užbaigia suvenyrų parduotuvė. "Tokios parduotuvėlės - neatskiriama šiuolaikinių muziejų dalis Europoje ir pasaulyje, tačiau Lietuvoje to dar neturime. Norime išvystyti šią naują pelningą ekonominę veiklą ir lankytojams suteikti galimybę įsigyti autentišką, ne kičinį, Lietuvos jūrų muziejaus misiją komunikuojantį suvenyrą", - džiaugėsi N. Puteikienė.

Išskirtinė šventė

Muziejaus akvariumo koridoriuje netikėtai sutikome Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto šokėjus Ingą Briazkolovaitę ir Aurelijų Liškauską, kurie intensyviai repetuoja Jūrų muziejaus ir akvariumo atidarymui skirtą unikalų pasirodymą "Forto fantomas".

"Tai bus nauja vertikalaus šokio "Kabantys bokštai", kurį šiemet pristatėme ant Muzikinio teatro sienų, variacija", - pristatė projektą A. Liškauskas. Šįsyk baleto šokėjai kartu su oro akrobate šoks ore virš pagrindinio didžiojo baseino su eršketais. "Virš vandens jaučiamės geriau. Galbūt todėl, kad tai jau ne pirmas kartas, ir aukštis mažesnis, ir nukristi į vandenį atrodo nebaisu. Neseniai grįžome iš Indijos, kur teko šokti ore ant tento. Po to jau niekas nebaisu", - sakė I. Briazkolovaitė. "Tik jūros liga prasideda nuo mirguliuojančio vandens", - pridūrė A. Liškauskas.

N. Puteikienė pasidžiaugė, kad pagaliau atgims visas Lietuvos jūrų muziejus, tačiau jau kuriami ir jo plėtros planai. Šiuo metu rengiamasi Baltijos jūros paukščių ir gyvūnų reabilitacijos centro įrengimui gelžbetoniniame griovyje kopose. Šį projektą įgyvendinti planuojama per kelerius metus. "Po to ieškosime būdų, kaip likusią baseino dalį paversti rekreacine. Turime svajonių, kad ten atsiras geoterminio vandens arba bent jau Baltijos jūros vandens baseinas. Dirbame ir ruoniams, ir žmonėms", - su šypsena atsisveikinome su muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja.

Skaičiai

* Nuo architektūrinės koncepcijos parengimo iki akvariumo rekonstrukcijos įgyvendinimo praėjo 10 metų, tačiau akvariumas buvo uždarytas tik 3,5 metų, statybiniai darbai vyko iš viso 5 metus.

* Valant ir tvarkant fortą juosiantį gynybinį griovį, iš jo buvo išvežta 400 sprogmenų.
* Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo rekonstrukcija kainavo 15 mln. Eur.

* Šiais metais Lietuvos jūrų muziejuje apsilankė apie 350 tūkst. lankytojų.