"Jūra gana žiauri, bet mes be jos negalime"

Transportinis refrižeratorius "Linkuva", pastatytas Japonijoje 1988 metais, 2000 metų birželį Ramiajame vandenyne pateko į uraganą "Carlota". Jis dingo vandenyne be pėdsakų, kai nutrūko ryšys su krantu. Žuvo ir visi 22 įgulos nariai, tarp kurių viena moteris.

Paprastai kasmet čia susirenka iš esmės ta pati žmonių grupė. Tuo metu laivas "Linkuva" priklausė AB "Klaipėdos transporto laivynas" (KTL), kurio prezidentas buvo Arsenijus Bičas, o viceprezidentas - Vaclovas Stankevičius.

Prie paminklo sutikome ir A. Bičą, ir bendrovės "Limarko" laivininkystės kompanijos, kuri po privatizavimo perėmė KTL, vadovą Vytautą Lygnugarį, kuris tarsi ir nesusijęs su tuo, kas atsitiko. Tačiau laivas "Linkuva" yra "Limarko" laivininkystės kompanijos istorijos dalis.

Tuo metu KTL dirbęs Steponas Ranonis sako laivo žūties dieną atsimenąs viską iki smulkmenų iki šiol. Per visus tuos metus įgulos atminimo pagerbimą per Jūros šventę praleido tik vieną kartą.

Kasmet kalbą prie paminklo sako kapitonas Sigitas Šileris. Šiemet ji buvo 16-oji. Kasmet į Skulptūrų parką per Jūros šventę atskuba ir tuometinis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius su gėlėmis.

Visada čia tuo metu rasi ir Jūrų kapitonų asociacijos, Lietuvos jūrininkų sąjungos, Jūrininkų žmonų sąjungos, Lietuvos laivų savininkų asociacijos atstovus, žuvusiųjų artimuosius. Padėti vainiką prie paminklo žuvusiai įgulai atskubėjo ir Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna su anūku.

Pasak vicemero Artūro Šulco, "Linkuva" - tai jūrininkų pareigos, dėl kurios jie negalėjo sugrįžti namo, simbolis. Tai tas atvejis, kai susitikimo vietos pakeisti negalima.

S. Šileris apgailestavo, kad "Linkuvos" įgulos atminimo sergėtojų gretos jau mažėja. "Tai liūdnas paminklas garsiems vyrams. Priežastis, kaip tai galėjo atsitikti, iki šiol nežinoma. Jie buvo profesionalai. Tačiau tai, kas įvyko, nėra aprašyta nė viename navigacijos vadovėlyje", - sakė S. Šileris.

"Jūra gana žiauri, bet mes be jos negalime", - konstatavo V. Lygnugaris.