Tradiciškai pagerbti išplaukę ir negrįžę jūrininkai

Renginio vedėjas kalbėjo simboliškai. „Jūra – tai galinga stichija, prie jos pasijunti mažas ir bejėgis. Per amžius žmogus ieško būdų, kaip sugyventi, sutarti su motule“, – sakė jis bei pridūrė, kad svarbu išreikšti pagarbą jūros vaikams – žmonėms, atvėrusiems jūrą ir pasilikusiems joje.

Kapitonas Sigitas Šileris džiaugėsi, kad Lietuvoje vis dažniau kalbama apie jūros, uosto ir jūrininkų svarbą. „Geriau vėliau, nei niekada“, – akcentavo jis. Kapitonas juokavo, kad galbūt kada nors jis taps eksponatu Jūrų muziejuje, tačiau geriau čia bent kol kas ateiti kaip lankytojui.

S. Šileris pabrėžė ir jūrininkų laukiančių moterų reikšmę. „Mūsų nebūtų be tų, kurios išlydi, laukia, pasitinka“, – kalbėjo kapitonas.

Buvęs jūrininkas Romas Tijūnėlis prisiminė prarastus draugus bei paskaitė ištrauką iš savo miniatiūrų knygos „Laivininkystė ir ne tik tai“.

„Niekada nebegrįš, niekada neišplauks į jūrą, negirdės bangų ošimo, nematys jūroje nardančių žuvų“ , – apgailestavo R. Tijūnėlis.

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi, kad jau tradicija tapo prieš neriant į gausią pramogų įvairovę Jūros šventės metu, susirinkti simbolinėje, jūrinei bendruomenei svarbioje vietoje ir susimąstyti.

„Jūrininko profesija – ne vien tik viliojanti romantika, tolimi kraštai, gražūs pasakojimai, bet ir kasdienė rizika, įtampa, atsakomybė“ , – kalbėjo meras.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pasakojo apie paminklo simboliką. „Albatrosas – tai paukštis, turintis didžiausius sparnus. Ko gero, tik jis gali simbolizuoti tą ypatingą profesiją, jos atstovus, paaukojančius darbui visą savo gyvenimą“, – teigė jis.

A. Vaitkus pridūrė, kad nuo tarpukario iš jūros negrįžo jau apie 300 Lietuvos jūrininkų ir palinkėjo, kad tas skaičius nebekistų.

Vėliau buvo iškeltos Klaipėdos miesto ir Kopgalio vėliavos, susirinkusieji padėjo gėles prie Albatroso paminklo, pagerbė negrįžusius jūrininkus tylos minute.

Po renginio klaipėdiečiai ir miesto svečiai buvo kviečiami dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse „Keliam bures“, kuriose galėjo pasijusti ne tik jūrininkais, bet ir laivų statytojais.