Klaipėdiečių santykis su Jūros švente: bėgti ar likti?

Kad tame yra dalis tiesos, patvirtina ir žinomi klaipėdiečiai. Ne vienas jų prisipažino kažkada nešęs kudašių iš Klaipėdos, kai čia šurmuliavo Jūros šventė.

Tiesa, daugelis jų teigė, kad dabar situacija pasikeitė.

Atsikratė girdyklos įvaizdžio

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys svarsto, kad apsisprendimas likti šventėje ar bėgti kuo toliau priklauso ir nuo šventės turinio, ir nuo vidinės žmogaus būsenos.

"Dažniausiai ir aš bėgdavau iš Jūros šventės, bet, pavyzdžiui, šiemet specialiai grįžau iš kaimo į Klaipėdą, kad joje galėčiau pabūti. Jei esi pavargęs, norisi ramybės, tad tas Jūros šventės šurmulys nėra prie širdies. Bet po gero poilsio kaime vėl norisi civilizacijos, bruzdesio, tad Jūros šventė - kaip tik", - kalbėjo R. Balsys.

Juolab kad ir šventės turinys pastaraisiais metais yra pasikeitęs į gera. R. Balsys net neabejoja, kad dabar kiekvienas gali rasti įdomių dalykų tiek kultūrine, tiek vizualine prasme.

"Gerti vidury gatvės mūsų kultūrai svetima, tad kai Jūros šventė buvo tapusi alaus gėrimo švente, man ji nebuvo priimtina. Puiku, kad ši tradicija ilgai negyvavo", - kalbėjo R. Balsys.

Jam antrindama aktorė Virginija Kochanskytė taip pat su siaubu prisiminė tuos laikus, kai Jūros šventė tarsi buvo virtusi didele alaus girdykla.

"Juk buvo toks metas, kai Herkaus Manto gatvėje net stalai buvo sustatyti. Visur vien alus, alus, alus. Ne, aš iš miesto tais laikais nebėgdavau, tiesiog sėdėdavau savo namuose ir net nosies į Jūros šventę nekišdavau", - prisimena aktorė.