"Šiais metais Jūros šventės organizatoriai padarė viską, o gal net ir dar daugiau, kad šventė ne tik įvyktų, bet ir pavyktų", - įsitikinęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Lietuva - jūrinė valstybė?
Anot Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto prof. dr. Vyganto Vareikio, pirmiausia reikia atsakyti į klausimą: ar Lietuva - jūrinė valstybė?
"Juk, pavyzdžiui, britai, kuriems jūrinis mąstymas yra įgimtas, šio klausimo turbūt nė nesuprastų", - sakė profesorius.
Jau ir neplaukiant į tolimesnius vandenis galime pastebėti, kad Latvijoje ir Estijoje egzistuoja žymiai stipresnės jūrinės tradicijos. Juk dar tuometiniams lyviams Baltijos jūra buvo svarbus pragyvenimo šaltinis. Žymus Latvijos politikos ir visuomenės veikėjas Krišjanis Valdemaras (maždaug tokio paties "kalibro" asmenybė kaip lietuvis Jonas Basanavičius, kuris, deja, nė nežiūrėjo į jūros pusę) dar XIX a. inicijavo kurti Latvijos jūrines tradicijas ir netgi įsteigti specialias mokyklas, kuriose būtų rengiami jūrininkai.

SVETUR. Tokiuose Vokietijoje vykstančiuose jūrinės tematikos renginiuose kaip Kylyje vykstanti tarptautinė regata, kaskart pritraukianti per 3 mln. lankytojų, ar Hamburgo uosto šventė labiau akcentuojamas uostas, laivai, jūrininkai bei žvejai. AP/SCANPIX nuotr.
Kodėl Lietuva taip neįvertino priėjimo prie jūros kaip šalys kaimynės? Priežastis galėtų būti gana menkas pajūrio ruožas. V. Vareikis akcentavo geografo Kazio Pakšto įžvalgą, kad mūsų valstybė turi mažą bei smėlingą pajūrį, be jokių užutėkių, o kaimynės gali didžiuotis žymiai platesniais krantais.
"Šioje Baltijos pakrantėje, kuri ilgą laiką net nepriklausė Lietuvai, gyveno kuršiai. Tad, jei ir turime jūrinę tradiciją, ji - kuršiška", - sakė V. Vareikis.
Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto dr. Vasilijus Safronovas aiškino, jog Lietuva nuo seniausių laikų vystėsi kaip kontinentinė, žemės ūkio šalis, o ne kaip jūrinė. Todėl čia nebūta jokių išskirtinių religinių minėjimų paskendusiems žvejams atminti ar duoklių Neptūnui, kaip antai kituose jūriniuose kraštuose. Taigi, anot V. Safronovo, jūrinį mentalitetą lietuviams teko specialiai ugdyti ir puoselėti. O tokiomis dirbtinai sukurtomis aplinkybėmis pradėta rengti Jūros šventė patyrė daug modifikacijų bei pokyčių.
Politinis kontekstas tarpukariu nebuvo palankus Lietuvai, tačiau palankus Jūros šventei atsirasti. 1923-iaisiais, kai Lietuva išsikovojo Klaipėdą, mūsų valstybei teko susidurti su sunkia užduotimi - integruoti šį kraštą. Po 1933 m. Hitlerio atėjimo į valdžią pajutę pavojų aktyvūs Lietuvos visuomenės veikėjai pradėjo kurpti planus, kaip, galima sakyti, dirbtinai sustiprinti lietuviškumą Klaipėdos krašte. Šiam tikslui pasiekti 1934 m. buvo surengta pirmoji Jūros šventė, kurią organizuoti pasiryžo įvairios visuomeninės draugijos - jachtklubas, Šaulių sąjungos bei Didžiosios ir Mažosios Lietuvos bendradarbiavimo sąjungos nariai.

KARKASAS. "Nors daugelis mano, kad Jūros šventė yra tarpukariu vykusio renginio tąsa, tačiau iš tiesų ji pastatyta ant sovietinio karkaso", - sako istorikas Vasilijus Safronovas. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
Kaipgi atrodė tų laikų šventės rinkodaros planas? V. Safronovas pasakojo, kad pritraukti žmonių buvo siekiama nuolaidomis traukinių reisams į Klaipėdą.
"Pagrindinis tikslas buvo sukviesti kuo daugiau lietuvių tam, kad šie galėtų susipažinti su jūra ir klaipėdiečiais, o tokia didelė šventė suvienytų šalies gyventojus. Rezultatai buvo puikūs - į renginį atvyko per 60 tūkstančių lankytojų, kai Klaipėdoje iš viso tuo metu gyveno apie 45 tūkstančiai žmonių", - kalbėjo istorikas.
Kitais metais Jūros šventė buvo rengiama žymiai kuklesnio masto. Nors griausmingas startas 1934 m. daug žadėjo, tačiau ji tapo, galima sakyti, studentijos organizuojamu edukaciniu renginiu. Čia lektoriai skaitydavo paskaitas, vykdavo buriavimo užsiėmimai. Istoriko teigimu, pagrindinė šventės pokyčio priežastis buvo baimė nesupykdyti vokiečių.
V. Safronovas pažymėjo, kad tuo metu žymūs visuomenės veikėjai pagaliau įvertino reikšmingą šaliai prieigą prie Baltijos jūros ir todėl pradėjo aktyviai organizuoti jūrinės tematikos renginius ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje.
Sovietinė tąsa?
Šiandien pagrindinę uostamiesčio šventę, kurios šūkis "Fiesta baltų burių fone!", V. Safronovas apibūdino kaip sovietinį reliktą.
"Nors daugelis mano, kad Jūros šventė yra tarpukariu vykusio renginio tąsa, tačiau iš tiesų ji pastatyta ant sovietinio karkaso. Nuo 1963 metų Klaipėdoje vykusia Žvejo švente buvo siekiama populiarinti žvejybos uostą kaip svarbų ekonomikos pasiekimą, taip pat visuomenę suartinti su kariuomene", - sakė istorikas.
Šiandien rengiamą šventę V. Safronovas vertina kaip komercinę. Paklaustas, ar tai liūdina, jis sakė esąs tik tyrinėtojas ir priima tai kaip faktą.
"Norint pakeisti Jūros šventės veidą, reikia semtis kuo daugiau idėjų, o ne tik stengtis parduoti savo vardą", - pridūrė pašnekovas.
Religinė simbolika
Anot Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyrius istoriko-muziejininko Romualdo Adomavičiaus jaunesniojo, įvairiose valstybėse tradicija švęsti jūros šventes dažnai kildinama iš religijos. Simbolinėmis ceremonijomis buvo pagerbiami globėjai - Neptūnas ar kitas jūrų dievas, saugojęs į jūrą išplaukusius žvejus ir jūreivius. Pavyzdžiui, XI a. Venecijoje įsitvirtino tradicija per Kristaus žengimo į dangų šventę (Šeštines) rengti laivų ceremoniją, simbolizavusią politinį ir ekonominį Venecijos uostamiesčio-valstybės įsigalėjimą Dalmatijos regione ir Adrijos jūroje. Jos metu buvo prašoma jūros, kad ši išliktų rami ir gailestinga.
Kai Lenkijai atiteko Pomeranijos sritis, 1920 m. Lenkijos kariuomenės daliniai, vadovaujami generolo Jozefo Halerio, ties Pucku pasiekė Baltijos jūros pakrantę ir J. Haleris su raitų ulonų pulku nujojo į paplūdimį atlikti Lenkijos vedybų su jūra apeigų. Po to Lenkija tik plėtė savo uostą ir siekė sukurti stiprias jūrines tradicijas.
"Jūrinės tematikos šventės taip pat buvo rengiamos pabrėžiant žvejybos sezoniškumą. Tai buvo proga susirinkti žvejams, aptarti problemas, surengti lenktynes. Tokios šventės rengiamos ir dabar net ir mažuose Baltijos jūros regiono uosteliuose, kaip antai Juodkrantėje", - pasakojo istorikas.
Istorikui yra tekę lankytis didelėje laivų šventėje Olandijoje "Sail Amsterdam". Kas penkerius metus vykstančioje šventėje didelį įspūdį R. Adomavičiui paliko paradas, kuriame dalyvavo apie 5 tūkst. laivų, visą savaitę vykstantys renginiai, tris vakarus iš eilės dangų nuspalvinantys fejerverkai.
"Tai - didelė valstybės šventė. 25 kilometrų ruožas yra tiesiog prikimštas laivų", - pasakojo istorikas.
Tačiau negalima pamiršti, kad būtent prieiga prie jūros Olandijai uždirbo turtus, o Amsterdamas buvo viena galingiausių Europos sostinių. Todėl pagerbti ir atsidėkoti jūrai ir rengiama tokia gausi ir įspūdinga šventė.
Kalbėdamas apie Klaipėdoje vykstančią Jūros šventę istorikas ją vertina teigiamai. Jis sakė, kad jau keletą metų iš eilės dėmesys jūrinei kultūrai vis didėja.
Klaipėdiečiai vejasi vokiečius
Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco įsitikinimu, klaipėdiečiai sparčiai vejasi gilias jūrines tradicijas turinčius vokiečius.
"Jūros šventės rengiamos kone visose valstybėse, turinčiose priėjimą prie vandens. Nesuklysčiau sakydamas, kad švenčių programa visur yra gana panaši. Juk vandenyje tradiciškai rengiamos regatos, o ant kranto šventės svečiai gali susipažinti su pasauline bei vietine kulinarine virtuve, dalyvauti muzikos koncertuose ar šokiuose", - sakė R. Zulcas.
Vis dėlto Vokietijoje vykstančiuose jūrinės tematikos renginiuose, tokiuose kaip Rostoke rengiama "Hanse Sail", Kylyje vykstanti tarptautinė regata, kaskart pritraukianti per 3 mln. lankytojų, ar Hamburgo uosto šventė, labiau akcentuojamas uostas, laivai, jūrininkai bei žvejai. Stiprias jūrines tradicijas turinčiose šalyse jūrinės šventės dažniau rengiamos platesniu mastu, čia vyksta daugiau edukacinių renginių. Pavyzdžiui, Kylio regatos savaitės metu, be šimtų laivų bei pramogų, vyksta ir ekonomikos forumai, specialios parodos. Rostoke organizuojamo "Hanse Sail" metu kviečiama vienos šalies, kuri vėliau pristatoma kaip ypatingas svečias, delegacija. Čia šventės metu akcentuojami tos valstybės laivai, virtuvė, kultūra, suvenyrai, politika.
O štai Lietuvoje, kurioje šių tradicijų išvis nebuvo, Jūros šventė yra gerokai siauresnio masto ir kol kas laikoma labiau pramoginio pobūdžio renginiu. Vis dėlto R. Zulcas pažymėjo, kad šiandien dedama daug pastangų tam, kad būtų sustiprinta jūrinė šventės dvasia.
"Anksčiau vyravo tik simboliniai jūriniai akcentai, kurie šiandien įgavo realų kūną. Taip pat bandoma pateikti kuo platesnę ir įvairesnę šventės programą, pabrėžti šventės charakterį. O štai kitais metais, kiek žinau, pasekus Ukrainos pavyzdžiu, bus rengiamas Baltijos regiono šalių ekonomikos forumas. Tad šventės organizatoriai, turėdami tikslą sukurti platformą turiningesniems tarptautiniams dialogams, kviečia delegacijas iš užsienio", - kalbėjo pašnekovas.
Mokosi ir iš klaipėdiečių
Anot Jūros šventę organizuojančios VšĮ "Klaipėdos šventės" direktoriaus Romando Žiubrio, jo komanda aktyviai domisi svečiose šalyse vykstančiomis Jūros šventėmis.
"Žinoma, dalyvaudami renginiuose kartais išsirenkame mums patikusias detales, kurias vėliau bandome pritaikyti organizuodami Jūros šventę Klaipėdoje. Visai neseniai lankėmės Ščecine, kur finišavo "Tall Ships Regatta". Domėjomės, kaip šis miestas priima tarptautinę regatą. Ten pamatėme, kaip puikiai veikia mobilūs savanoriškos pirmosios pagalbos punktai. Taigi nusprendėme šią praktiką šiemet pritaikyti ir čia, Klaipėdoje. Be abejo, mes - jauna jūrinė valstybė, todėl turime stengtis mokytis ir ieškoti idėjų, kurias galėtume pritaikyti mūsų miesto šventėje. Kita vertus, Jūros šventė nebėra tokia jauna ir kai kurie programoje jau ilgą laiką esantys elementai yra patikrinti ir seniai taikomi užsienio valstybėse", - sakė R. Žiubrys.
Anot jo, į Lietuvą atvykę svečiai turi taip pat ko išmokti - koordinacijos, logistikos. Puikiai įvertintas kaip organizacinis sprendimas buvo "Tall Ships Regatta" metu įkurtas savanorių, įgulų bei organizatorių miestelis.
Pašnekovas išskyrė, kad ceremonija, kai į Baltijos jūrą paleidžiami vainikai žuvusiems jūreiviams pagerbti, yra gerokai iškilmingesnė ir didesnė nei kitose valstybėse.
Paklaustas, kas jam labiausiai yra įsiminę kitose jūrai skirtose šventėse, R. Žiubrys sakė, kad jam padarė įspūdį tai, jog šventės lankytojai kur kas aktyviau renkasi jūrines pramogas.
"Žmonės noriai plaukioja su laivais, lanko juos bei švenčia juose. Regis, mūsų tauta visai neseniai išmoko ar dar tik mokosi naudotis šiomis pramogomis ir galimybėmis. Šį reiškinį iliustruoja pavyzdys, jog Ščecine nusidriekė eilės norinčiųjų paplaukioti regatoje dalyvavusiais laivais, o štai Klaipėdoje eilių, galima sakyti, nė nebuvo", - sakė R. Žiubrys ir pakvietė klaipėdiečius ir miesto svečius išnaudoti unikalią progą paplaukioti laivais, dalyvausiančiais Jūros šventėje.
Istorikas R. Adomavičius jaunesnysis irgi akcentavo, kad, jo nuomone, lietuviai turėtų labiau vertinti tarptautinę "Baltic Tall Ships Regatta", kuri jau kelintą kartą iš eilės aplanko Klaipėdą.
"Lietuviai 20 metų sunkiai dirbo, kol pagaliau pavyko prisikviesti šią regatą. Ją būtų galima netgi vadinti jūriniu festivaliu", - sakė istorikas.
R. Žiubrys savo ruožtu pridūrė, kad šiųmetinėje Jūros šventės programoje bus galima rasti ir mokomųjų renginių. Tai ir vaikams organizuojamas "Burinuko uostas", veiksiantis prie "Meridiano", ir "Dangės flotilės" organizuojami užsiėmimai.
Pabaigoje pašnekovas pabrėžė, kad Jūros šventė jau esą tikrai sukasi visai kitu, nebe pramoginiu, o daugiau jūriniu rakursu: "Prieš dešimtmetį "vinis" buvo muzikinis pasirodymas, o štai šiandien akcentai, ar vadinamosios šventės "kniedės", randamos jūrinėse tradicijose."
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tvirtina nė neabejojantis, kad šventė kasmet tampa vis kokybiškesnė ir įgauna deramą - jūrinį - įvaizdį. Jis taip pat sveikino šiųmetinį sprendimą Teatro aikštę paversti ramesne nei įprasta zona.
"Šiais metais Jūros šventės organizatoriai padarė viską, o gal net ir dar daugiau, kad šventė ne tik įvyktų, bet ir pavyktų. Labai tikiuosi, kad ji sukurs ryškų akcentą kalbant apie Lietuvą kaip jūrinę valstybę, o apie Klaipėdą - kaip šios valstybės simbolį", - sakė meras ir ragino visus šį savaitgalį švęsti.

Rašyti komentarą