Gyvenimas pro langą: Važiuotynės, kuriose nedalyvavau

186 - oji istorija, kovo 12, penktadienis. Kai vakar draugė pakvietė į automobilio ekipažą su visais atstumų išlaikymais, kaukėmis ir panašiai, širdis klykė - noriu, o protas stabdė. Ne dėl tų viruso su visom atmainom baimių. Dėl nepadarytų ir vakardienai atsidėtų darbų su nedidele pertrauka iškilmingiems pietums vienai personai Kovo 11 - osios proga.

Jei būčiau dalyvavusi Kovo 11 - osios važiuotynėse per Klaipėdą, būčiau "iškritusi" iš visų įsipareigojimų grafikų ir nepadariusi to, ką turėjau padaryti. O taip norėjau vėl pajusti tą Baltijos kelio ar Baltijos apkabinimo atmosferą.

Štai kuo skiriasi jaunystė nuo, na, vis dar nenoriu pripažinti - senatvės, tai pasakysiu švelniau - brandaus proto smegeninės. Kai toji smegeninė tiesiog neleidžia sulaužyti duoto žodžio. Tad tarškinau klaviatūrą. Žinoma, iškilmingiems pietums laiko atradau. Iš vakaro buvau pasiruošusi karpio filė, tereikėjo užtepti majonezo, užtarkuoti sūrio  ir - į orkaitę.

Ak, kaip netrukus maloniai mano kamaroje pasklido česnakų ir visų kitų prieskonių aromatai. Užsidegiau žvakę su Klaipėdos uosto atvaizdais. Gyvų įvairiaspalvių gvazdikėlių puokštė stovėjo. Lietuvos trispalvės, įsmeigtos į pelergonijų vazoną - taip pat. Karpis buvo skanus. Kuo ne iškilmingi pietūs?

Ir visai nebuvo svarbu, kad pietūs buvo pačios su savimi. Na, o vakare, jau kiek atslūgus darbinei karštinei, skambinau draugei, kvietusiai į tas važiuotynes.

Jos nuotaika buvo pakili. Dalyvavusi Baltijos kelyje, Baltijos apkabinimo ir susikabinimo akcijoje, kai didžioji Lietuvos gyventojų dalis buvo euforijoje, ji tikino, kad labai panaši atmosfera vyravo ir važiuotynėse.

Kai žmogus žmogui buvo bičiulis, o ne priešas. Visai buvusios nesvarbios nei politinės pažiūros, nei tikėjimo ar religijos takoskyros, vidiniai kokie nors nusiteikimai kažko prieš kažką. "Mes tiesiog šventėme Kovo vienuoliktąją. Ne sulindę savo trobose, spoksodami televizorių",- įspūdžiais dalijosi draugė.

Garbės žodis, pavydėjau. Draugė teigė - važiuotynėse dalyvavo 215 automobilių. Ir juose ji stebėjusi daugiausiai šeimas, su savimi susisodinusias po dvi - tris atžalas. Turės ką prisiminti ne tik po kelerių, bet ir po keliasdešimties metų, kaip šventė Kovo 11 - ąją, kai pasaulyje siautėjo virusas su visom atmainom.  

Kadangi vakar vakare ir pusiaunaktyje dangus savo sniego maišus pakratė kaip kokias duknas, šįryt pirmiausiai puoliau prie lango žiūrėti, - ar naktį padangės sniegais nepratrūko vėl?

Nea, visi balti grožiai aptirpę, kieme ir keliuke prieš mano langus - gryna pliurza. Taigi, žiema toliau kaunasi su pavasariu. Aną dieną, apžiūrėjusi kvartalo "inspektuojamus" krūmynus, mačiau subrinkusius alyvų lapų pumpurus ir žiedų pumpurėlius. Forzicijų krūmai irgi pasiruošę išskleisti savo ryškiai geltoną grožį. Pavasaris juk vis tiek nugalės. Kaip kasmet.

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia