Gyvenimas pro langą: vartymasis besvorėje erdvėje
"Pasitūsinusi" internetiniuose puslapiuose, pasijutau kaip kokia kosmonautė besvorėje erdvėje: kaukšt į stogą, kaukšt į grindis. Tiek apie tą kosmonautiką išmanau, kiek per teliką esu mačiusi.
Tiesa, prieš 100 metų į Klaipėdą buvo atvaręs kosmonautas, kurio pavardės nepamenu. Mat, SSRS jų, išbandžiusių kosmosą, jau buvo prūdais. Tai, žinoma, buvo ne Jurijus Gagarinas ir ne Germanas Titovas. Tuo labiau ne Valentina Tereškova. Po jų jau pavardžių nelabai įsidėmėdavau.
Tai tas kosmonautas redakcijos salėje pasakojo, kaip žmogus jaučiasi besvorėje erdvėje. Nelabai prisimenu visko. Bet viena įsidėmėjau - kosmonautai negalėdavo miegoti, nes besvorėje erdvėje galva besvoriškai tabaluodavo. Tabaluodavo iki tol, kai kažkuris iš kosmonautų apsilankė kažkurioje Maskvos visai ne aukštojoje, vidurinėje mokykloje.
Kai užėjo kalba apie be miego tabaluojančias kosmonautų galvas, šeštokiukas paklausė, - tai ar jų negalima kaip nors ir kur nors pririšti? Tabaluojančių kosmonautų galvų problema buvo išspręsta. Nežinau, kiek tame kosmonauto pasakojime buvo tiesos. Gal tai - tik graži legenda?
Taigi, nieko neišmanydama apie kosmonautinius ar astronautinius pojūčius, vis dėlto pasijutau atsiradusi besvorėje erdvėje. Ir įsitikinau - tabaluoja ne tik mano galvelė.
Žmonės sutrikę - yra tas covid 19, nėra. Pasiskirstę į dvi grupes pliekiasi tarpusavyje. Epitetų nesirenka. Į tas pliektynes jau seniai savo net surūdyjusio trigrašio nekišu. Beprasmiška.
Tiesa, aptikau ir persivertėlių: tie, kurie pavasarį kudakavo - viruso nėra, dabar gieda visai ką kita. Realybė įtikino.
Na, ir toje besvorėje erdvėje pliekiasi dar dvi grupės - Trampo ir Baideno šalininkai. Irgi epitetų nesirenka.
Susidariau įspūdį, kad Lietuvoje gyvena išskirtinai JAV prezidento rinkikai, kuriems visai nebesvarbu, kas "mūsyse" darosi. Net rentas seimūnams lyg ir užmiršo...
Na, tokia besvorė erdvė.
Ai, einu pro langą pasižiūrėti. Gal bent statybininkų kranų galvos besvorėje erdvėje dar nemaskatuoja.
...Kretingos plentu aštuntą valandą ryto beveik nenutrūkstančia vora rieda automobiliai. Ne link Palangos. Klaipėdos link. Tai, atrodo, gyvenimas vis dėlto tęsiasi. Ne visi paniro į besvorę erdvę.
Tarp dviejų karantinų buvau išbirbusi į Kauną. Tą išvyką pavadinau kultūriniu desantu. Viename Kauno kieme "sutikau" šitas bobulkas, ištapytas ant namo sienos. Tegul jos primena - artėja Kalėdos. Sukruskite artmiesiems, bičiuliams megzti kojinių.
Rašyti komentarą