Gyvenimas pro langą: Valentindienio išvakarių minčiukės

161-oji istorija, vasario 13, šeštadienis.

Žiūriu pro langą, o už jo nematau nieko nauja, kuo galėčiau atkakliai skaitančiuosius dviejų karantinų kaip ir dienoraščius nustebinti.

Užtat pradėjau makaulę sukti, kaip rytoj tą dieną bent savaip pasižymėsiu...

Žinot, šiaip jau džiaugiuosi, kad rytoj po prekybcentrius nesimalsiu, visokių ten popierinių ir nepopierinių širdučių saujomis nepirksiu. Ir širdučių formų gėlyčių neieškosiu. Atitinkamai ir euriukų neiššvaistysiu.

Sau širdutę kur noriu - ant kaktos, ant skruostų - galiu užsipaišyti per pusmetį sutaupytais lūpdažiais.

Šiaip tai Valentino dienos svarbą jau senokai perpratau. Ji labai svarbi prekybininkams. Per visus galus tą Valentindienį įpiršo ir mums. Na, panašiai, kaip prieš Kalėdas šluojam prekybcentrių lentynas nuo visokių kitajskų prakartėlių, angeliukų, prieš Velykas - tos pačios "firmos" viščiukų, pintinėlių, spalvingų vainikėlių.

Taigi, prieš Valentindienį ištinka toji pati širdelių pirkimo koma. Savo škūra pajutau - "užsikuri". Ir atrodo - šventi.

Kartą po pirkimo komos per Valentindienį "užsikūrurusi" ir atbildėjusi į darbą suspigau - "Aš jus visus myliu".

O kolegos tai "neužsikūrę". Nieko nesupranta. Kai pradėjau dalinti širdutes lyg ir atsitokėjo. Taip labai santūriai "ačiū" praburbuliavo.

Daugiau taip nebeeksperimentuoju. Ir visiems "urmu" širdučių ant kaktų ar kompų nebeklijuoju. Nuo to mano simpatijos bendradarbiams anei kiek nepakito. Tai kam tie nereikalingi bruzdesiai, ar ne?

O kaip rytoj švęsiu tą Valentino dieną, šiokį tokį planelį turiu. Ar jį įgyvendinsiu, dar nežinau. Bet popierinių ir nepopierinių širdučių tikrai neteiksiu.

Gal, sakau, prekybininkų nesužlugdysiu. PC ir taip klesti. Visai ne dėl vaškinių, ką aš čia pliurpiu, vaškinių širdučių juk su kitaijskais žibintais pasišviesdamas nerasi. Parafino - geriausiu atveju. Ir nežinia iš ko nulietos, tokios smirdančios tarsi vabzdžiams tručyti. Žodžiu, nesubankrutuos.

Jau dabar ir apie Velykas pagalvojau. Nebelakstysiu liežuvį iškorus vainikėlių ir viščiukų pirkti. Pakaks dar mamos siuvinėtos staltiesės.

Su žibučių žiedais. Šiemet Velykos ankstyvos - balandžio 4. Kažin, ar šiemet, kaip ir pernai, trobose ir kamarose užsirakinę tūnosim?

Jei kartais žibutės ar bent snieguolės bus sužydėjusios, tai jos, o ne plastmasiniai viščiukai bus stalo puošmena. O jeigu ir jų nebūtų, išeitis - narcizai. Olandiškų, tuoj pat susiraukšlėjančių, tikrai kokiam pc rasiu.

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia