Gyvenimas pro langą: "tirpstantis" molio kalnas

75 istorija, lapkričio 18, trečiadienis

Taip, taip, molio kalnas prieš mano langus "tirpsta". Kažkaip tie ekskavatoriai kiloja, kiloja tuos molius iš krūvos į krūvą, žiūrėk, jau ir keliukas radosi.

Net žandikaulis atvipo, kai pamačiau į tą keliuką įriedėjusią "fūrą". Nuo vis dar statmenos nuo Kretingos plento net su mažiuku hundajum nesiryžčiau riedėt pakalnėn. O "fūra",- laisvai. Tiesa, juk nežinau, ką ją vairuojantis jautė. O aš akylai stebėjau - nuslys tais moliais ar ne? Nenuslydo. Įvertinau - aukštasis pilotažas.

Kadaise lygiai taip pat stebėjau, kaip kapitonas prancūzas milimetrų tikslumu prišvartavo krovininį keltą Fredericijos uostelyje. Nieko neišmanydama apie kapitonų talentus, vis dėlto įvertinau - aukštasis pilotažas...

Ai, grįžtam prie to molio kalno. Įkandin "fūros" atgarmėjo dar viena stambiagabaritė transporto priemonė - vilkikas su jsme pūpsančiais visokiais ekskavatoriukais ir technika, kurios ir pavadinimų nežinau. Gal kada ir susipažinsiu, pamačiusi, kaip su ja dirbama.

Tiek "fūrą", tiek vilkiką bemat apspito statybininkai su nežemiškų spalvų fosforescuojančiais skafandrais. Kažin, jeigu stukteltų šalčiai, ar statybos vyktų? Atsakymas bus, jei ir toliau vėpsosiu pro langą.

Šįryt lyja. Visai nenervina. Juk dirbu iš namų. Netgi džiugina. Kodėl? Ogi todėl, kad fb pilna nusekusių vandens telkinių - upių, ežerų, tvenkinių - nuotraukų. Gal per žiemą jie "pasikraus" lietaus vandenimis? Apie sniego dangas kol kas sudėtinga spręsti...

Jau vakar užsiminiau apie draugų anūką Karolį, kuris man atrodančiu stebuklingu būdu atsidūrė Seule. Tarp manęs ir Karolio - gal pusė amžiaus skirtumo. Nežinau, kuriai kartai, pakrikštytoms "y" ir "z" Karolį priskirti. Su juo akis į akį buvau susitikusi vasarą, jo senelio gimtadienyje. Jame dalyvavo ir daugiau tų "ygrikų" ir "zetų". Kai prie jų, susispietusių pavėsinėje, prisigretinau, visai noriai priėmė į savo kompaniją. Bet kalba kažkaip nesirišo. Jiems jau rūpi visai kiti reikalai nei man. Kažkiek pašnekėjusi gal būt apie orą, nukurnėjau į "senių" kompaniją. Bent jau suprantame, apie ką ir kodėl kalbame.

Taigi, vakar paskambinau Karolio seneliui, klausdama, ką jo anūkėlis tame Seule veikiąs? "Edinburge užbaigė IT mokslus, ir dabar dirba JAV aukštųjų technologijų kompanijoje. Savo darbuotojus jie "svaido" po visą pasaulį. Karoliui "nuskilo" Seulas. Atskridusius čia juos iš karto nuvežė į klinikas imti mėginių. Į telefonus įdiegė programėles. Izoliacija dviem savaitėm. Na, sveikas. Gali daryti savo darbus, dėl kurių čia ir atsiradai",- trumpai drūtai paaiškino Karolio senelis.

Ak, kitos gyvenimo sąlygos, visai kitas mąstymas. O ir galimybės visai kitokios.

Žinot, visai nenustebčiau, jeigu Karolis ir į kokį Marsą ar Jupiterį būtų komandiruotas.

O aš čia, vėpsodama pro savo langą, aikčioju dėl "fūrų" ir vilkikų viražų ant molio kalno...