124 - oji istorija, sausio 6, trečiadienis
Šiandien katalikams - Trys Karaliai, o stačiatikiams - Kalėdų išvakarės. Nuobodžiai nepradėsiu čia aiškinti, kodėl taip nutiko. Bet faktas tas, kad katalikai jau nurėdys eglutes, o stačiatikiai, jas pasipuošę Naujiesiems, dar kažkiek jomis džiaugsis.
O nuotraukoje - "trys karalienės", Naujųjų išvakarėse "Švyturio" arenoje besiklausiusios
Merūno koncerto. Žinoma, pasitikdamos visai ne 2021.
Buvo pats verygmečio įkarštis, kai daug kas pradėta drausti. Tai "trys karalienės" nusprendėme šampės buteliu tiems visokiems draudimams keršyti. Kažkokiu būdu tai pavyko.
Viena Karalienė - draugė nuo 1964 m, kai, baigusi vidurinę, įsipaišiau į legendinį "Žilvino" tautinių šokių kolektyvą. Nes šokti labai norėjau dar vidurinėje mokykloje. O fizinio lavinimo mokytoja, skirtingai nuo kitų klasiokių, manęs nekviesdavo. Tai buvo lyg ir "kerštas" mokytojai.
Kai po daugelio metų (ji jau matė mane ir "Žilvino", ir VU ansamblio gretose ir pagyrė), paklausiau - kodėl nekvietė šokti vidurinėje? Kaip visada griežtai, bet teisingai atsakė: "Tavęs juk suporuoti nebūčiau galėjusi." Na, pagal ūgį, pagal svorį - choreografija juk turi savo dėsnius ir niuansus. Mokytoja buvo teisi. Vidurinėje būčiau rodžiusi savo ožius - noriu su tuo ar anuo būti poroje. Kam tos problemos? "Žilvine" anei vėliau univerkėje - jokių ožių: su kuo poravo, su tuo ir šokau. "Žilvine" su partneriu pasisekė, kažkaip strapaliavom ritmingai įsipašydami į šokių pynę. Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblyje su choreografės priskiriamais partneriais - nelabai. O partneriai keisdavosi visai ne dėl mano ožių. Įsitikinę, kiek reikia juodo darbo prie trenažo lazdų su veidrodžiais, kiek reikia repetuoti, kad paskui kartu su visais laaaabai gražiai sutanciavoti, iš ansamblio pabėgdavo. Ir - vėl naujas partneris. Ai, užsivedžiau...
O Karalienė, draugė nuo 1964 m., porą turėjo nuolatinę - savo būsimą vyrą. Kai išvažiavau studijuoti, draugystė su šia pora nenutrūko. Ji atsinaujino kapitališkai, kai po 10 m. blaškynių Vilniuje, sugrįžau į gimtąjį miestą.
O su kita Karaliene iš pradžių kolege, vėliau ir drauge nuo 1977, kai sugrįžau į Klaipėdą, esame apturėjusios, oi, kokių išgyvenimų - Atgimimo, artėjančios jau jubiliejinės Sausio 13 - osios - metu.
Abi karalienės sugeba apdovanoti, kai tu visai nesitiki. Įsivaizduoju, kad apdovanoti "ne valdiškai", sugebu ir aš.
Jei ne pandemija, gal, apsirėdžiusios karnavaliniais Trijų Karalių drabužiais, nepaisydamos visokių ten sveikatų sutrikimų, aplankytume mielų bendrų draugų namus, palikdamos dovanų. Neaplankysime. Gal kitąmet?
O giliai ir prasmingai tikintiems pranešu, - ant vidinės durų staktos šventinta kreidele tebėra K+M+B. Jo šiemet, deja, neatnaujinsiu. Trijų "karalienių" vardų inicialai visai kitokie...
Rašyti komentarą