Gyvenimas pro langą: tegyvuoja meilė

2020-12-27 09:12

114-oji istorija, gruodžio 27 d., sekmadienis.

Ar galiu paklausti, kokius filmus per Kalėdas žiūrėjote? Aš būčiau norėjusi pamatyti "Tegyvuoja meilė", gal trečią kartą. Ir Bridžitos Džouns nuotykius per Kalėdas.

Bet per pirmąjį karantiną sugedo televizoriaus priedėlis. Aptarnaujančiai firmai apie tai pranešiau, pažadėjo atvežti kitą, mainais į sugedusį. Kai po kelių dienų signalas - kurjeris atvažiuoja, puoliau to sugedusiojo laidų traukyti - niekaip. Na, niekaip - tarsi tai Bridžitai Džouns nesisekė.

Kai kurjeris atvyko, užsimaukšlinusi morzaraištį nubildu laiptais pasiimti naujojo. O be senojo kurjeris neatiduoda. Aš su morzaraiščiu, kurjeris irgi, tai jam sakau,- ten tik laidelį ištraukti padėkite. Ne, ne, čia ne jo reikalas. Kai ištrauksiu, tuomet priedėlį ir gausiu. Ir išrūko su man reikalinga dėžute. Paskui tą priedėlį per kelias sekundes, paspaudęs kažkokią knopkę, nuo laidų išlaisvino kaimynas.

Nekenčiu turėti reikalų su "valdiškais namais". Vis neprisiruošiau skambinti iš naujo prašyti. Taip sulaukiau ir 2 - ojo karantino. Per tiek laiko supratau, kad tas telikas man nelabai ir reikalingas. Bet per Kalėdas pamėgtus filmus būč norėjusi pavėpsoti. Kompiuterio mažam langelyje - ne tas.

Kodėl apie tuos filmus pragydau? Ogi todėl, kad aptikau teiginį - "Vienas namuose", tradicija, žiūrimiausias kalėdinis filmas. Netiesa. Susiradusi kalėdinių žiūrimiausių filmų top 10, vis dėlto pirmoje vietoje - "Grinčas, kuris pavogė Kalėdas". Vaje, kokia atsilikėlė - nemačiusi, tik pavadinimą girdėjusi. "Tegyvuoja meilė" - tik penktoje vietoje. O Bridžitos Džouns nuotykių filmų dešimtuke ir visai nėra. Žodžiu, esu "iškritusi" iš milijonų pasaulinių žiūrovų rikiuotės. Kokia sarmata, kokia sarmata būti "ne temoje"... Tai ir klausiu,- gal ir jūs "iškritę iš tos temos"?

Antra vertus, juk nežinau, kas tą top 10 sudarinėjo ir kokiais vadybiniais tikslais, kurių labai įvairių būna... Ir dažnas puola žiūrėti vien tam, kad būtų "temoje". Ir kaip nusivilia, kai pirmaisiais numeriais surašyti filmai - visai ne jam. Gal būt, gal būt ir ne.

O "Tegyvuoja meilė" - man. Ir dėl mėgstamų aktorių, ir temų. Tokių gyvenimiškų, atpažįstamų. Gal kartais ir saldokų. Bet juk Kalėdos, stebuklų metas. Ir filme jie vyksta įvairaus amžiaus herojams, pradedant įsimylėjusiu paaugliu, baigiant jau daugelį metų kartu gyvenančia pora su tarpusavio santykių krize.

Tame filme yra ir labai juokingų situacijų (viena jų, kai mano mylimukas aktorius Hju Grantas, vaidinantis ministrą pirmininką, įsimylėjusį sekretorę, į kalėdinį vakarėlį mokykloje važiuoja limuzinu, prisigrūdusiu mylimosios giminaičių vaikų su visokių aštunkojų kaukėmis), ir liūdnų (našliu patapęs tėvas su paaugliu sūnumi, įsimylėjsiu mokyklos gražuolę, aiškinasi dėl šio būsenos, ir abu nusprendžia, ką sūnui reiktų daryti atkreipti jos dėmesį).

Žodžiu, atpažįstami jausmai, atpažįstamos situacijos. Ir - puikus finalas, kai viskas išsisprendžia taip, kaip tu ir linkėjai, žiūrėdamas tą komediją, o iš esmės gyvenimo atitikmenį. Tik gal kitomis formomis.

Niekam nenoriu primesti savo skonio ir pasirinkimo. Tik prisipažįstu, kad tas filmas - man. Ir gailiuosi, - šiemet jo nepamačiau. Nes Kalėdos kitokios ir dėl mano pačios apsileidimo. Mat, teliko prireikė tik dėl šitų nepamatytų filmų. O šiaip televizoriaus tikrai nebereikia. Pagrindines žinias ir visokius gąsdinimus išgirstu per radiją. Šiurpinančių dar ir vaizdų nenoriu. Kur kas mielesnis nors vis tas pats, bet kiek ir kintantis - pro langą.

Vakar pasidžiaugiau, pamačiusi porą, matyt, susiruošusią gal prie jūros, gal kur į mišką, draugiškai gremžiančią automobilio stiklus. Jis, nugremžęs "savąją" pusę, grandiklį perduoda jai. Lygybė tai lygybė.

Kitoje šeimoje, matyt, lygybė dar neįsigalėjusi: ji ir vaikas užkurtame automobilyje, šeimos galva gremžia stiklus iš abiejų šonų. Neslėpsiu, pastarasis varianatas man mielesnis...

Nepaisant visko,- gražios dienos. Kaip vakar ir užvakar. Šiandien vakare, 18 val. Kristaus Karaliaus bažnyčioje bus laikomos mišios už mano Mokytoją žurnalistikoje Bernardą Aleknavičių. Keturnėdėlis, kai jis išėjo. Našlės Antaninos sprendimas - pasimeldžiame prie žvakelių namuose.

Live is life (gyvenimas yra gyvenimas), kaip sakoma vis labiau anglėjančioje Lietuvoje.