Gyvenimas pro langą: špokinyčios ir kalėdinės girliandos

77 istorija, lapkričio 20, penktadienis

Vakar heavy metal iš buto po manim tiek užkniso, kad 21.30 išskuodžiau į laukus.

Pasisėmiau daug naudingos informacijos: iš reklamos ant autobusiuko sužinojau, kad iš savo kvartalo galėčiau varyti tiesiai į Daniją. Joje tokie heavymetalistai būtų beregint patupdyti į daboklę. Mažiausiai - penkioms paroms.

Dar sužinojau, kad galėčiau pasistatydinti karkasinį namuką. O dar pamačiau, kad kai kuriuose daugiabučiuose jau "prikonstruota" balkoninių būdų, - tokių špokinyčių. Na, kaip sovietmečio namuose. Spėju, kad "špokinyčių virusas" plis. Kažin, ar toms būdoms kalti kokie leidimai duodami? Ir mūsų šiaip jau atrodęs elegantiškas kvartalas pataps tarsi špokinyčių, o gal ir kregždučių lizdų rinkinys.

Pamačiau ir jau kalėdinėmis girliandomis pasidabinusius balkonus. Kažkada, kai į mano namus įsiprašė žurnalistų senjorų klubelis kalėdiškai pabendrauti, apsikeist dovanėlėmis, tai trankiausi po visą Klaipėdą, ieškodama kvepiančios eglutės. Išgraužk - lapkričio viduryje, kai tas susitikimas buvo numatytas, mišku kvepiančių eglučių - ba, ba. Pirkau plastmasinę, apibarstytą putoplastu. Tai įsivaizduokit, kiek ji išstovėjo - nuo lapkričio vidurio iki Trijų Karalių. Atsibodo nesvietnai. Tai pagalvojau - ir tiems, balkonus iliuminavusiems, dekoracijos įgris iki gyvo kaulo.

Bet tai juk ne mano problemos. Gal ir neįgris. Apsukusi kelis ratus aplink kvartalą, žingsniuoju namo beveik laiminga. Galvoju, kad tas heavy metal gal ir visai neblogai - iš kamaros išvarė...

Sugrįžusios heavy metal jau nebevarė iš proto - matyt, kaimynai, kurių nepažįstu ir akyse nesu mačiusi, nuvirto miegoti...    

Ką gi - galiu ir paskaityti. "Versmė". Estų dramos. Siim Nurklik. "Ar aš dabar gyvas" (Ištrauka. Iš estų kalbos vertė Agnė Bernotaitė-Jakubčionienė, 2020). Cituoju, nes labai patiko. Beveik mano minčių atspindys:  
"Išgerk šitą, kad sugebėtum atsikelti, ir šitą, kad būtum sveikas, ir šitą, kad atsipalaiduotum, ir šitą, kad neužsnūstum. Išgerk šitą, kad domėtumeis žmonėmis, o šitą, kad jie tavimi domėtųsi, ir šitą, sumaišytą su šituo, jei padauginai šito, ir šitą, jei kitko nėra, ir surūkyk šitą, jei baigsis gėrimai, arba šitą, jei nebenorėsi gerti, arba šitą, jei išgėrei per daug.

Surūkyk šitą, kad labiau susikauptum, nuryk šitą, kad aiškiau įsimintum, surūkyk šitą, kad geriau suvoktum, įkvėpk šito, kad mažiau nerimautum. Surūkyk šitą, kad pradžiugtum, įkvėpk šito, kad pajustum artumą, nuryk šitą, kad pasimėgautum seksu, kvėptelk šito, kad pasijaustum vertingas.

Nuryk šitą, kad nusiramintum, ir šitą, kad nenusiramintum per daug, ir šitą nuryk, jei kūnas priešinasi, ir šitą, jei aną nurijus nepagerėjo, ir šitą, jei dings nuotaika.

Parūkyk šito, kad pavyktų užmigti, prieš užmigdamas išgerk šitą, jei kitą dieną nori viską pakartoti, ir kasdien nuryk šitą, kad neperžengtum ribų gerdamasrūkydamasrydamaskvėpdamas."

Toliau nebeskaitau, nes ir taip viskas aišku, apie ką. Nei rysiu, nei rūkysiu. Kažkaip jau taip susiklostė, kad dienai baigiantis nusistatau radijo "Svoboda" kanalą. Nors per dieną lietuviški radijo kanalai jau būna išdūzgę ausis ir smegenis, ypač pastarosiomis dienomis su tais ministrų skyrimais, mandatų grąžinimais. O per "Svoboda" pasitaiko labai gerų kultūrinių laidų. Klausiausi apie Latvijos teatrų repertuarus.

Ko gera, reiks kada nors susiruošti į Liepoją. Sakė, kad ypatingo spektaklio žiūrėti ten visa Latvija, į autobusus susėdę, grūdasi.

Liepoja juk visai netoli. Ypač nuo mano gyvenamojo kvartalo...