Gyvenimas pro langą: smalsus svečias - mėnulis

90 istorija, gruodžio 3, ketvirtadienis

Jau gal ketvirta naktis, kai mėnulis žiopsojo pro mano langą. Apskritas kaip bliūdas. Pažiopso, paskui keliauja savo takais. Kadangi vis dėlto aušta, tas pamėlynavęs bliūdas pradeda blukti. Dabarties, kai rašau šitas eilutes, jis kaip tik virš Klaipėdos universitetinės ligoninės stogų.

O iš tenai atkeliavo draugo, paguldyto infekciniam korpuse, laiškelis: "Nu, žinai, patirtis tai neeilinė, galvoju, iš kur aš tą tokį (ne)laimingą bilietą ištraukiau, nes niekur rizikingai nesivadalojau, net nežinau nė vieno žmogaus, kuris iš mano kontaktų būtų susirgęs. Matyt visi besimptomiai.

Šiaip kantrybė jau ant ribos, nes sveikimas vyksta ne šuoliais, o mažais žingsneliais. Dabar  pagal pajėgumą jaučiuosi kokių 100 m., - į dušą nueinu, tai paskui valandą kol astsikvėpuoju. Bet nieko, su visų pagalba ir palinkėjimais, prasiveršim! Ir tu nuotykių su ta korona neieškok. Jei kas įdomu, papasakosiu."

Ne įdomumas galvoje, o rūpestis. Draugas - ne rizikos grupės pilietis. Viliuosi, o ir linkiu - išsikapstyti.

O mokyklos statybose nuo molio kalno nuriedėjo betoninis, gal gelžbetoninis luitas. Riedėjo tarsi kokia lego kaladėlė. Su siaubu sekiau luito riedėjimo trajektoriją. Pakalnėje mūsų namo šiukšlių konteineriai. Užriedėjus tokiam luitui, jiems būtų kirdyk. Jei ir konteineriai nesustabdytų, tai jau ir automobilius knežintų.

Gal turiu kokių hipnozės ar telepatinių galių (cha,cha,cha)-  taip smagiai pakalnėn riedėjusi "kaladėlė" kiek "paabejojusi" ėmė ir sustojo. Tą riedėjimą stebėjau prieš kelias dienas. Dabar rytais vis patikrinu,- ar nepratęsė kelionės tas luitas? Stovi. O jeigu palytų, pažliugtų, ar varvantys molio upeliai (kaip ir kiti kaimynai, nešdami šiukšles kaip koks katinas, purtydamas kojas, esu pabraidžiojusi) neišjudintų tos "kaladėlės" vėl?

Kol kas ne: pro langą matau, kaip namo bendrasavininkiai (taip oficialiuose valdų raštuose kaimynai esame įvardijami), virtę atronautais, - su kaukėmis, storapadžiais batais, pamušalų papūstom striukėm  - gremžia automobilius tarsi kokius kosmoso laivus. Garbės žodis, pasidžiaugiu turinti galimybę dirbti iš namų.

Dar vakar draugių teiravausi, ar tebežydi rožės darželiuose? Vakar dar žydėjo. Kažin, kaip šiandien? Reiks pasiteirauti...    
...Aušta ketvirtoji advento diena. Kaimyno balkone jau mirkčioja kalėdinės girliandos lemputės. Kaip kasmet.

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia