118 - oji istorija, gruodžio 31, ketvirtadienis
Oi, kaip šįryt po vakarykštės juoko fiestos telefonu iki ašarų su drauge sunku buvo keltis... Žvengėm iš paprasčiausių ją ir mane ištinkančių komiškų buitinių nuotykių...
Tai dabar jau, pasitikdami Naujuosius, kad ir rizikuodami pyškinsim ar ne tuos fejerverkus?
Šiaip jau jų nekenčiu dėl keliolikos priežasčių: kai kelis kartus, tik kelis, esu buvusi prie miesto eglutės, ir, kai pyškino ne tik danguje, bet ir po kojomis sproginėjo petardos, kažkokios apsvaigusios kompanijos daužė šampano butelius, pasibaisėjau. Sako, kad taip lyg ir nebebūna. Bet neinu "tikrinti".
Pasibaisėjau ir tuomet, kai Naujaką pasitikau su draugais restorane. Žinoma, prieš 12 išdundėjom į lauką. Kažkas ruošė kažkokius raketsvaidžius, atokiai nuo restorano, o ir gyvenamųjų namų... Bet kai prasidėjo...
Raketinis gumulas, atskriejęs nežinia iš kurios pusės ir kieno leistas, pramušė kažkieno automobilio stiklą, šis pradėjo riaumoti garsiniu "pranešimu". Netrukus prisistatė automobilio šeimininkas, - gal iš restorano, gal iš aplink jį gyvenamųjų namų.
Prasidėjo kaltininko, liudytojų paieškos, "razborkės". Mūsų kompanija, "inteligentiškai" besiglaudusi prie restorano durų, smukome atgal. Jokios šventinės nuotaikos, į restoraną sugrįžtantys Naujako laukusieji, purslojo, ginčyjosi, kėlė versijas, iš kurios pusės tas gumulas galėjo atskrieti, kam čia reikėtų snukį išmalti. Orkestras grojo, niekas nešoko.
Kadangi savoje kompanijoje buvau "laisva menininkė", pareiškiau skuodžianti namo gal pusę pirmos. Kodėl, užuot kažko linkėjusi, glėbėsčiavusis, turiu nervintis Naujako naktį? Mano kompanija, kaip ir aš, susimetę "skladkę" vaišėms - šaltiems, šiltiems ir, žinoma, šampei bei stipresniems, mano sprendimui visai nepritarė. Tik, kai atvažiavo taksi, galantiškai palydėjo. Daugiau į tokius bruzdesius pasitikti Naujųjų kokioje užeigoje - ni, ni.
Dar vienus sutikau tarp dailininkų, pasikvietusi būrelį iš ano Naujako. Buvo tikrai išradinga, linksma su akcijom ir atrakcijom. Bet prieš 12 draugė pašnabždėjo turinti bėgti namo. Nes juose - mama su televizorium ir sergantis šuo, kaip ir visi jo "giminaičiai", bijantis fejerverkų griausmo. Kaip ji Naujako naktį bėgs viena? Pasišaunu eiti kartu. Kai regėjau sergančio šuns, įnešto į vonią, kančias - brr - fejerverkų nekenčiau dar labiau.
Kai artėjo legendomis apipinti 2000 - ieji, grupė draugų pakvietė dėtis išsinuomoti apartamentus Juodkrantėje. Su kokiu džiaugsmu sutikau - Neringoje dar nė karto per Naujaką nebuvau buvusi. Kompanija išsidalijo, kas kokį patiekalą ruoš, kas bus "dydžėjus". Man, kaip dažniausiai su šia kompanija nutikdavo,- pasirūpinti vaisiais. Sakyčiau, lengviausia užduotis.
Bet, kai atėjo gruodžio 31 - oji, taip nenorėjau krutėti iš išpuoštų dar Kalėdoms jaukių namučių. "Debilkos" dar neturėjau, laidinių jau nebeturėjo už mane 20 metų jaunesnė kompanija. Kaip aš juos paliksiu be vaisių? Oi, kaip nenorom išjudėjau, pakilusi nuo fotelio.
O dar tas automobilis - užsives, neužsives - pusnys iki kelių. Užsivedė tas automobilis, varau dar į Senąją perkėlą, nes ji arčiau namų. Automobilių - prūdais, su iliuminacijomis, su sklindančia iš kiekvieno skirtinga muzika. Aš - tarsi ponios Adamkienės organizuotame kalėdiniame karavane.
Juodkrantėje fejerverkai prie eglutės buvo kuklūs ir saugūs. Joje buvo visko: ir rogutėmis nuo kalno vėžinomės, ir draugo namuose, ne kokioje užeigoje, kopūstienę sausio 1 - ąją srėbėm, ir į Nidą pasidairyti čiuožėm.
Nors sniego buvo gausu - 30 km slidėmis pirmyn ir atgal, ne, ne. "Čiuožėm" automobiliais. Jau grįždama namo galvojau - kaip būčiau save apvogusi, jei būčiau pasidavusi fotelio ar sofos kerams.
Gal kelerius metus Naujuosius dviese trise esu pasitikusi prie jūros, kai matėme ir fejerverkus Teatro aikštėje, ir "tratinamus" vietoje. Vieni Naujieji buvo audringi. Tai fjerverkai poškėjo ir iš laivų reide. Gražu. O tyrame ore - ir gera.
Kartą fejerverkų stebėti rovėmės ant Šilutės pl. viaduko. Apie šį reginį buvo pranešęs taksistas - nuo viaduko matosi, kuris Klaipėdos rajonas turtingiausias. Tais metais turtingiausiu atrodė Mokyklos g. aplinkinių kvartalų. "Perspjovė" ir Teatro a. stebėtus nuo viaduko.
Dėl įvairių priežasčių Naujuosius esu sutikusi ir namuose - viena. Mūsų kvartale pro langą stebėdavau, kaip buvo poškinami tie fejerverkai. Žinoma, jie neprilygo stebėtų ant viaduko gausybės, bet... fejerverkai.
Kaži kaip bus šiemet? Per Kalėdas tokius skystučius nuo Dragūnų kvartalo stebėjau.
Kam tų fejerverkų labai, laaaabai trūksta, siūlau ant galvos užsimauti puodą, samčiu trenkti per jį, o paskui sušvilpti. Garsinis efektas - garantuotas. Būtų ir kitas variantas, kurį galite pasižiūrėti nugvelbtame iš interneto video. Žodžiu, esant geram ūpui, kurio linkiu, išeičių surasti galima.
Rašyti komentarą