Gyvenimas pro langą: Širdele mano

155 - oji istorija, vasario 7, sekmadienis

Balkone 6 val. ryto termometras rodo minus 19. Vytautas Kernagis per radiją man dainuoja "Širdele mano". Gal ir per Valentindienį išgirsiu?

Nors turiu Jo dovanotų kasečių ir diskų su autografais, kažkodėl nesiklausau. Kur kas mieliau, kaip šį rytą, būti netikėtai užkluptai:  

Širdele mano, o kodėl tu liūdna?
Širdele mano, kur jaunystė tava?
Dienelės slenka ir nė vieno neaplenkia
Sakyk, širdele, kur jaunystė tava?
Širdelė daužos, trokšta laimės jinai
Iš meilės laužas pasiliko tiktai.
Prabėgo dienos, dingo laimė mėnesienoj
Neverk, širdele, ir be jos bus gerai.
Širdele mano, o kodėl tu liūdna?
Širdele mano, kur jaunystė tava?
Prabėgo dienos, dingo laimė mėnesienoj
Neverk, širdele, ir be jos bus gerai.

Širdelė neatlaiko. Puolu į jutūbę. O joje aptinku 1991 - ųjų gruodžio 25 - osios 1000 - ąjį, paskutinįjį "Dainos teatro" koncertą.

Viską išklausiau, viską pažiūrėjau - ir žydinčias bulves, ir kaip gražu miške, ir santechniką iš Ukmergės. Tauta dar neišsivaikščiojusi, neišsibėgiojusi. Dainuoja lietuviškai kartu su "Dainos teatro" artistais ir muzikantais.

Tiems, kurie sėdėjo ant ant žiūrovų - klausovų tėvų ar močiučių kelių, dabar kiek per trisdešimt. Kažin kur ir kokias dainas jie dabar dainuoja?

Neatsispyriau pagundai įdėti nuotrauką su vienu iš "Dainos teatro" artistų ir muzikantų Andriumi Kulikausku. Su juo susitikau per Palangos muziejaus "Anapilyje" atidarymo iškilmes 2016 m. Buvo labai daug ponų - kostiumuotų, šlipsuotų - ir daug ponių, gal ir su paties pačiausio Juozo siūtais apdarais.

Anapilinės atmosferos - anei padujų. Nežinau, kaip Andrius. Aš išsigandau. Pagal jo veido išraišką nuotraukoje - gal būt irgi?

Man tai tas, anas "Anapilis" buvo reikalingas. Kad ir kiauru stogu, nubrūžintomis, girgždančiomis durimis ir turėklais. Bet su visokiom ten indėnų vasaros plunksnom scenoje ir portretais kavinukėje su pianinu. Prie jo ir ne koncertų metu buvo džiazuojama, dainuojama. Buvo pilna gyvybės.

VISADA gegužės 20 d. "Anapilyje" žinojau būsiant Vytauto Kernagio koncertą. Gegužės 19 - ąją gimtadienį koncertu atšventęs Vilniuje, atidundėdavo į Palangą. "Anapilis" Jam buvo tarsi tėvonija. Kaip ir daugeliui anuometinių atlikėjų, kurie dar nebuvo išprotėję su visokiomis angliškomis dainomis.

Taip, V. Kernagis suprato - su lietuviškom dainom netoli tenuvažiuosi. Bet angliškai ar zanzibariškai dainuojančio neteko klausytis. Tą "trūkumą" pripažindavo maždaug taip: "Lietuvoje aš - Kernagis, pervažiavęs Latvijos sieną kaip ir nebe." Turėjo humoro jausmą. Ne paviršutinišką. Jeigu pasižiūrėsite video,- įsitikinsite.

Kai būnu Palangoje, žinoma, užsuku ir į "Anapilį". Pasižiūriu parodų. Kaip vienintelei lankytojai net šviesas įžiebia. Atsidūstu -  "Širdele mano, o kodėl tu liūdna?"...

...Nea, ir šiandien į lauką neisiu.

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia