Gyvenimas pro langą: šiemet viskas kitaip...

101 - oji istorija, gruodžio 14, pirmadienis

Vos pasirodęs trapus sniegelis bematant nutirpo. Pilka ir niūru. Iš draugės gaunu Romo Dambrausko kalėdinės dainos vaizdo įrašą. "Šiemet viskas kitaip prie tirpstančių žvakių", - dainuoja lyrizmu paženklintas vokalistas.

Tarsi ir žinau, kodėl draugė šį video atsiuntė: patyrusi skaudžią netektį toli nuo Lietuvos, į laidotuves nenuvažiavo. "Dalyvavo" tik stebėdama laidotuvių Dubline ceremoniją. Ten irgi buvo tirpstančios žvakės...  

Į draugės neįvardintą liūdesį norėjau atsakyti kokiu nors linksmesniu turiniu. Apšalau savo žinučių "fonde" neaptikusi nieko paguodžiančiai linksmo. Išskyrus labo ryto ar vakaro palinkėjimus, automatiškai persiunčiamus vienų kitiems.

Maskuojamės ir maskatuojamės. Apie tikrąsias būsenas spręsti tik ir gali iš kūrybinių apraiškų - eilėraščių, fotografijų, na, ir tokių dainų kaip dainuoja Dambrauskas. Ir tik bandyk spėlioti, ką jam reiškia tos tirpstančios žvakės. Nes "šiemet viskas kitaip".

Taip, kitaip. Spoksodama pro langą matau, kaip kaimynė rūpestingai prie krūtinės glaudžia gumulėlį suvystytą tarsi naujagimis... Tik spėjau pagalvoti, kaip tokioje žvarbumoje ryžtamasi su tokiu gumulėliu kur nors keliauti, kai pamatau - iš "vystyklų" kyšo šuniuko galvytė. Ir vyriškis su šaltkrepšiu, gal šiltkrepšiu, sėdantis prie automobilio vairo. Tikriausiai tą šuniuką veža pas veterinarą,- pagalvojau sau. Kaip visada, kai kokia liga ištinka augintinį. Lyg ir taip pat, bet kitaip, kai pagalvoji plačiau...

O kas džiugesnio? Pasidžiaugiau, kad iš koronės gniaužtų išsivadavo du bičiuliai. Abu - ne rizikos grupės amžiaus. Ir truputuką vienam iš jų pavydžiu: drąsiai makaluojasi viešose erdvėse, retkarčiais atsiųsdamas linksmus video.

Pasidžiaugiau ir kolegės nuotrauka, pagal kurią galiu spėti - Kalėdoms ji su vyru susilauks antrojo palikuonio. Telydi tik šviesios mintys - viskas bus gerai. 
Nudžiugino ir žinia, kad, nepaisant visko, "Vakarų ekspreso" komanda išleido naują žurnalo "Vakarai" numerį.

Viskas, kaip visada. Bet ir kitaip. Dažniausiai mūsų galvose. Gal prisimatuokim šitą nežinomo autoriaus išminties krislelį?

"Kartą kelyje susitiko maldininkas ir Maras.
"Kur eini?" - paklausė Maras. "Į Meką melstis šventoje vietoje", - atsakė maldininkas. "O tu?" "Į Bagdadą, pasiimsiu penkis tūkstančius žmonių", - atsakė Maras. Maldininkas ir Maras vėl susitiko po metų toje pačioje vietoje. "Vis dėlto prieš metus mane apgavai, -  sakei, kad pasiimsi penkis tūkstančius, o nusinešei penkiasdešimt penkis tūkstančius žmonių."  "Ne, aš sakiau tiesą. Iš tiesų buvau Bagdade, pasiėmiau penkis tūkstančius. Likusieji 50 tūkstančių mirė iš baimės ir panikos!"

...Nebijokim ir nepanikuokim - viskas bus gerai.

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia