Gyvenimas pro langą: praeities ir šių dienų sportai

2020-12-09 08:10

96 istorija, gruodžio 9, trečiadienis

Tarsi vėliava ant nuogo medžio plevėsuoja rožinis polietileninins maišelis. Jei būtų raudonas, tai medelis kaip ir Kalėdom pasiruošęs... Nors lyg ir prasidėjo vajus prieš plastikus, kažkaip nepastebėjau, kad jo sumažėtų... Aną dieną mačiau tvarką mėgstantį kaimyną surinkusį kelis tokius maišelius, įsipainiojusius kalnelio vijokliuose.

...Keista, kad iki šiol manęs nė vienas ciklo "Gyvenimas pro langą" gerbėjas, o tokių, tikrai žinau, yra, nepasiteiravo, kiek ir kur pajudu?

Na, žinot, virstu į pandą. Sako, kad tie simpatiški gyvūnai nuolat graužia bambukus. Ėda net tuomet, kai miega. Na, miegodama tikrai dar nevalgau.

Bet, išsiuntusi "rytmetinę porciją" rašinių į redakciją, puolu darytis pusryčių. Būtinai kava, orkaitėje paskrudinti sumuštiniai su sūriu, kiaušinienė arba virtas kiaušinis. Dažnai prie kavos pasidarau ir sumuštinį su žuvimi - lašiša, riebžuve. Ir po to - vėl kompas. Žinokit, redakcija irgi savotiškas konvejeris, kai egzistuoja ir grafikai, ir tam tikri laikraščio ar portalo "klijavimo" principai.

Dabar manau, kad karantinai man kiek į naudą - išmokau iš vakaro pagalvoti, kokius pietus sau suruošiu rytoj. Pavyždžiui, dabar esu užsimerkusi džiovintų baravykų, kuriuos padovanojo draugė, grybavusi prie Nevėžio krantų. Virsiu bulvienę...

Oi, tie pusryčiai - pietūs - vakarienė atima daug laiko. Ypač nekenčiu kartais prisvylančių puodų gramdymo. Įsisiūbavau čia aš apie buitį. Visi žinome, kaip su ja yra ir kaip su ja tvarkomės.

Taigi, niekas manęs nepaklausia, ar pajudu bent kiek? Beveik ne. Pro langą irgi nematau straksinčių, šuoliuojančių ir bėgiojančių. Pavasarį matydavau, dabar - ne. Kadangi nuolat gyvenu su įjungtu radiju, tai, kai iš jo pasklinda ritminga muzika, nors ir pusėj frazės, ką parašiusi, nuo kompo stojuosiu šokti. Tai ir visas mano "sportas".

Sako, kad labai išaugo treniruoklių pardavimai. Ačiū Dievui, mano kaimynė iš viršaus kokių bėgimo takų neprisipirko. Bet bildesio nuo jos, matyt, energingų šuolių pakanka ir taip. Kadangi aš tiktai šoku, o ne šokinėju, manau, heavymetalistams po manimi gyvenimo neapkartinu...

Vakar kolegė iš Vilniaus Ramunė Sakalauskaitė užvežė savo parašytą ir išleistą politinės publicistikos knygą "Pirmoji vyriausybė - vizijos ir galimybės". Autorė žurnalistinę karjerą, ką tik baigusi Klaipėdos vidurinę, pradėjo Sąjūdyje, paskui "Respublika", paskui "Lietuvos rytas", paskui atstovė spaudai pirmiesiems arba ne visai pirmiesiems Lietuvos valdžios tuometiniams grandams.

Taigi, paskaityti apie "pamušalinius", jau istorija tapusius įvykius nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje, kurių liudininkė visai šalia ji buvo, bus įdomu. Solidi knyga - 360 psl.

...Žvilgtelėjusi pro langą į automobilius sodinamų mieguistų darželinukų ir mokyklinukų nematau. Beje, ir kaimynų, besiskirstančių rytais į darbus, taip pat. Matyt, dirba iš namų. Kol kas rytais suvežančių techniką į mokyklos statybą irgi kol kas nematyti. Mokyklos per atstumą juk nepastatysi...