Gyvenimas pro langą: Palaimink mus, Lietuvos vaikus

2021-03-11 08:43

185 - oji istorija, kovo 11, ketvirtadienis

Pro langą, sakyčiau, toks kalėdinis vaizdelis - pasnigę taip, kad žalios žolės, nepaisiusios ir buvusių šalčių, nematyti. Šiandien termometras balkone rodo minus 3.

Per radiją jungtinis choras ir solistai traukia: "Palaimink, Dieve, mus, Lietuvos vaikus". Palaimink...

Mano karta dar puikiai pamena ir dainelę - murmelę: "Nei mėsytės, nei dešrytės, tik raudonos vėliavytės". Ir tai buvo tiesa, kai Atgimimo laikotarpiu užeidavom į parduotuvę. O ir šiaip, kai ir anksčiau į tas parduotuves užeidavom, panorę košalienos, stovėdavom ilgiausiose eilėse prie kiaulės kojų, ausų ir galvų. Įvedė talonus. Šiokių tokių maisto produktų variantų užsisakydavom. Žodžiu, badas nekankindavo.

Bet ne dėl mėsytės ir dešrytės Lietuvos žmonės bruzdėti pradėjo. Kur kas dėl šventesnių reikalų. Pavyko. Lietuvai pavyko. Kokia buvo kaina su visomis blokadomis, grasinimais, bauginimais ir Sausio 13 - osios aukomis, net jau po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo gimę dabar jau trisdešimtmečiai bent apytikriai žino. Nors neturi su kuo lyginti. Užtat - tik apytikriai. Ir šitai kartai mojavimas Lietuvos trispalvėmis jau visai ką kita reiškia, nei vyresniems, gerą šmotą vyresniems.

Ai, neužsivesiu nuo pat ryto. Tik pasakysiu - bent kiek pavydžiu tai jaunajai Lietuvos kartai jiems atsivėrusių galimybių. Jų manoji karta neturėjo.

Kaip švęsiu? Iškilmingais pietumis vienai personai. Lietuvos trispalves jau esu įtupdžiusi į pelargonijų vazoną. Tinka ir puikiai dera su geltonai raudonomis tulpėmis, visai gerai besilaikančiomis nuo kovo aštuntosios.

Vakar Klaipėdos koncertų salė transliavo "Aukuro" choro koncertą, skirtą Kovo 11 - ąjai. Mėgstu šitą chorą. Intarpuose "įsipaišė" panelė, gimusi 1990 - ųjų kovą. Vaikščiodama Vasaros koncertų apsnigtoje estradoje, ji pasakojo, kokie čia vykdavo Atgimimo laikų sambūriai, ant Melnragės molo pasakojo, kaip apkabinome Baltiją. Daug pasakojo, nors ir nebuvo tų dienų dalyvė. Tėvų mintimis ir jausmais pasakojo.

O šiandien 17 val. išsiilgusieji kariljono, galės pasiklausyti transliacijos. Kol Klaipėdos senasis paštas, besiginčyjant, ką su juo daryti, dar nesugriuvo...

Visai ne Kovo 11 - osios šventinės mintys dėl to Klaipėdos simbolio - senojo, gražiojo pašto su tokia šlovinga istorija. Irgi, bent jau šiandien, "neužsivesiu"...

O kieme - jokio judėjimo. Nelabai jis didelis būdavo ir per nekarantinines valstybines šventes. Kad kokia šventė, teliudydavo vieno kaimyno iš gretimo įėjimo balkone iškabinta trispalvė. Iškabinta ir šiandien.

Kai nėra minėjimų ir susibūrimų mieste, kažin kaip žmonės švęs? Aš tai pasižiūrėsiu koncertų transliacijų, skirtų šiai dienai. Bet transliacija niekada neatstos gyvo koncerto. Kai pasidabini ir eini. Kai koncerte iš širdies bandai pritarti giedant "Lietuva brangi", "Tau dar liko sūnų", susitinki pažįstamų, bent keliais žodžiais persimeti. Na, ir jei esi ne automobiliu atvažiavęs, tai ir taurelėmis susitrenki. Ech...

Gražios dienos. Ir šventės. Širdyje, jei ji šventiniu ritmu plaka...