Gyvenimas pro langą: Nepažabota laisvė?

153 - oji istorija, vasario 4, ketvirtadienis

Į mokyklos statybas privarė tiek man neregėtos technikos, kad net žadą užgniaužė: mirga marga lemputės, kažkoks rudas agregatas tarsi auksu padabintas žiba, lemputės bėgioja - tikras "lunaparkas".

Kai vakar kieme aplink senį besmegenį mačiau strapaliojančius vaikus - gal dešimt - pamaniau: gal ir bus kam tą mokyklą lankyti. Žinoma, jei mokslai per nuotolį netaps norma...

Patys įsikalinę kamarose ir trobose bambam, bambam dėl tų visokių apribojimų. Ir visai nieko nedarom atsirakinti duris ir išsliuogti įkvėpti laisvės oro.

O jeigu ryžtamės - ohoho kiek atradimų tuščiose Klaipėdos gatvėse. Ir kiek grožio, kurio niekas netrukdo pastebėti.

Vaikštai po miestą tarsi koks karalius po savo valdas. Sniegas pridengia pleišėjančius paveldinius namus. O modernūs architektai kad paišo, kad paišo visokius šunsbudinius naujus kvartalus. Be jaukumo. Ir be meilės Klaipėdai.

Negaliu suprasti, kodėl tuose miesto užstatymo  konkursuose nedalyvauja Klaipėdos architektai? Nors bent biškį raukiantys miesto išskirtinume.  Kauniškiai, vilniškiai, dar kokios užsienio kompanijos. Kažin, ar jie bent kiek pasidomi skirtumais tarp miestų, turinčių skirtingą dvasią, o ir erdves? Paišo alefachverkus ir alekrematorijus. Juk gyviems, ne mirusiems kolumbariumus projektuoja... Žodžiu - laisvė.

Paskutiniais metais tas žodis "laisvė" tiek užtąsytas ir netgi nukamuotas. Net koktu. Laisvė yra galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis bei veikti. Bet mano laisvė neturėtų trukdyti kitų laisvėms. Ir atvirkščiai.

Va, ponia su savo ištikimu palydovu Kuršiu (žr. nuotr.)laisvai siautėja tuščiuose plotuose. Ji niekam netrukdo. Kuršis gerai išauklėtas. Gal irgi norėtų kartu su šeimininke laigyti. Bet...pavadėlio pažabotas. Net tuščiuose plotuose. Juk dabar tiek priviso visokių įstatymų įstatymėlių sergėtojų, kad bemat išlįstų iš pakrūmės ir... mokėk baudą, kad pavadėlį atsegei. Ir niekam nepaaiškinsi, koks tas šunelis protingas. Ir nekenksmingas. Žiūrėdama į tą nuotrauką taip panorėjau tos laisvės be morzaraiščio.

Pradėsiu tuščių plotų ieškynes. Ant molo neisiu, - perdaug ten minios plūsta. Į Olando kepurės skardžius nesikėsinsiu: iš pakrūmės išlindusio įstatymėlio ar sprendimėlio sergėtojo būsiu nubausta skaudžiai. Sako, net 500 eurų. Ne iš tos savivaldybės. Iš Gargždų - pšeprašem, pane. Iš Klaipėdos - ni, ni.

Taip ir gyvenam visokių draudimų pažaboti.

Gal praneštumėt, kur laisvų plotų be sergėtojų pakrūmėse rasti?..

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia