Gyvenimas pro langą: nepaisant visko - pirkti ir pirkti...

2020-11-16 07:25

5.30 - per radiją girdžiu: Vilniuje - 2, Panevėžyje - 3, Klaipėdoje - 10. Šilumos. Negaliu patikėti, - bėgu į balkoną pažiūrėti į termometrą. Akurat - dešimt. "Medžiai be lapų" - man dainuoja mėgstamas dainininkas. Viskas - teisybė.

O paskui iš "Mažosios studijos" man prabyla brolis pranciškonas Julius Sasnauskas, kunigas Ričardas Doveika. Pataiko į protą ir širdį. Pakylėta jaučiuosi...

Nepaisydama visų pakylėjimų, dabar pradėsiu zyzti...

Nežinau, - kažkokie totalūs nesusipratimai: kol vieni paklūsta raginimui saugoti save ir kitus ir kiurkso namie, kiti "pasimauna" ant akcijų ir atrakcijų, varydami į prekybcentrius, nachališkai siūlančius nuolaidas kad ir maudymosi kostiumėliams komplekte su pripučiamomis valtimis.

Dar ir tuomet, kai virusai krebždėjo tik filmuose ir knygose, įsivaizduokit sau, - sėdžiu prie Kūčių stalo, o mano mokyklinis telefonas - pypt, pypt, pypt pypt. Na, maža kas ir kam gali nutikti, spaudžiu mygtuką.

21 val. - kažkuris prekybcentris mane vilioja bėgti pirkti silkių su 20 proc. nuolaida.

Kūčių vakarą, gal Kalėdų rytą - pypt, pypt,- ei, pirk ląstus su 50 proc. nuolaida.

Skubu, bėgu, net krentu. Gruodžio mėnesį kažin ar ląstus ir kaip kalėdinę dovaną priimčiau: sandėliuko tai neturiu. Nebent ant lango vietoje portjerų pasikabinčiau?

Žodžiu, stebina tie marketingai. Kaip ir savaitgalį kvietę šturmuoti pc su akcijomis ir atrakcijomis "jamam". Ir jokio profesoriaus galva iš televizoriaus neišlindo su pamokslais "žmonės, žmonės, ką jūs darot?" O jeigu ir išlįstų, kažin, ar akcijų su atrakcijomis mėgėjus sustabdytų.

Tarsi aidas mano mintelėms - pranešimas iš už Atlanto. Tenai viena ponia iš Lietuvos užsisakė škotišką pledą. Atsiuntė. Pastudijavo.

Gal labai, gal nelabai nustebo: siuntėjas - iš Lietuvos, pagaminta - Ukrainoje, vilna - iš Naujosios Zelandijos, pledas guli ant sofos Amerikoje, o jo pavadinimas - škotiškas pledas. "Totalus globalizmas",- pasišaipė tautietė, gyvenanti už Atlanto.

Na, čia panašiai, kaip su tuo suskystintų dujų terminalu "Idependece", kai jis buvo parplukdytas iš Pietų Korėjos: numaliavotas Rusijos vėliavos spalvomis, užrašas - angliškas, įgula - norvegai, tik pasitiko lietuviškas orkestras.

Akivaizdi globalizacija. O mes kaip kokie žirniai prie kelio raudam: kas praeina, tas raško.

Ai..Kadangi dirbu nuotoliniu būdu, tai patys suprantat - emocijų kibirais nesemiu. Vis dažniau ir dažniau galvoju - kokios šiemet bus Kalėdos?

Keliolika metų Kalėdoms varydavau pas draugus Palangoje. Kai jau visiškai plyšdavo skrandžiai - prie jūros.

Stebindavo, tarkim, pirmąją Kalėdų dieną sutiktų negausių žmonių veidų rūstybė. Paeksperimentavau - pradėjau sveikinti su Kalėdomis, nesvarbu - saulėtomis (pasitaikė ir tokių - kaip Velykos) ar sniegingomis, buvo ir tokių.

Reakcijų pasitaikydavo visokių - rūstūs veidai nugiedrėdavo, linkėjimai atgal. Bet būdavo ir neatsakančių nei kaip.

Pagalvodavau - turbūt lietuviškai nesupranta. Bet, sulaukus reakcijos, pasidžiaugdavau - gal tam ar tai tiek ir tereikėjo, kad kažkas kažko palinkėtų.

Nežinau, kur šiemet "eksperimentuosiu" per Kalėdas...

Gal klykausiu per balkoną, jeigu kieme ką pamatysiu...