Gyvenimas pro langą: logistika

TREČIOJI ISTORIJA: logistika (kovo 27).

Na, galiu pasakyti, kad man gyventi pro langą tiesiog sekasi: žvilgtelėjau, - ogi didžiausia "fūra" mūsų kvartalo mažu keliuku važiuoja. Ant jos šono didelėm raidėm - GEDLITO TRANSPORTAS.

Ar įprastinėm sąlygom rūpėtų žiūrėti, kas toji gedlita?

Manau, tiesiog nešautų galvon. Puoliau "gūglintis", randu "Gedlito transportas užsiima logistika, krovinių pervežimu, sandėliavimu, ekspedijavimu, konteinerių pervežimu ir atlieka muitinės tarpininko paslaugas."

Deja, ar ačiū Dievui, ne visi darbą gali atlikti nuotoliniu būdu. Vadinasi, gyvenimas dar ne visai sustojo. Tai būtų katastrofa.

Ko bloga, pasiteisintų apgulusiųjų prekybos centrus pastangos. Jeigu ir gamintojai, pervežėjai stabdytų savo veiklą, pc tikrai per kelias dienas ištuštėtų.

Bet juk žmogus išradingas. Turbūt nuo bado pradėtume gintis tuo, ko motulė gamta, nepaisydama jokių koronių, nešykšti. Želia dilgėlės, balandos, kiaulpienių ir žiemą, kaip praėjusioji, lapų prisiskinti, šaknų prisikasti gali.

Kitas dalykas - neužterštų pievų tikrai būtų sunku atrasti. Kadaise, kai Lietuvoje atsikūrė skautija, susižavėjusi skautų ideologija, bemat įsipaišiau į skautų gretas. Ir išbirbėm stovyklauti į Skomantų girią.

Kažkuriuo momentu stovykloje buvau likusi vienintelė brandaus amžiaus žmogė. O parvaro gal 30 10 - 12 metų skautų ir skaučių. Išsigandę - susiurbti erkių. Galvose, šlaunyse, atsiprašau, ir tarpkojuose.

Mobiliųjų dar nebuvo. Nei su kuo pasikonsultuoti, nei pasitarti. Vienintelė suaugusi. Karštligiškai galvoju, - ką daryti?

Prisiminiau, kad kosmetinėje turiu "vietnamkę", na, tokį tepalą nuo galvos skausmo ir pincetą - antakiams papešioti. Išrikiuoju tuos 30 vaikų, ir užtepu tą tepalą ant erkių pasturgalių. Kol visiems ištepu, jau pirmieji išteptieji vėl eilėje.

Su pincetu išsuku erkes - po tris ir net penkias iš vieno kūno. Operacija buvo sėkminga - nė vienas skautas kokiu laimu nesusirgo. Nes Skomantų giria dar nebuvo užkrėsta...

Čia su tais skautai kiek nuslydau į paribį. Bet Skomantų girioje turėjau dar vieną patirtį: išvažiuodama iš stovyklos prisiskyniau dilgėlių. Parvažiavusi išsiviriau labai skanios dilgėlių sriubos. Panaši į rūgštynių... Taigi, jeigu ištuštėtų prekybos centrai, pultume į gamtos motulės glėbį...