Dvyliktoji istorija: kūrybinis darbas
Balandžio 10, Didysis Penktadienis. Kai kalbama apie kūrybinį darbą, tai dažniausiai omenyje turime dailininkus, rašytojus, aktorius, muzikantus ir pan.
KARANTININIS ATRADIMAS: dujų vamzdžių klojimas - irgi kūryba. Kai stebėjau pro langą tuos "triūbų" klojikus su purvinais čebatais, oranžiniais, žaliais kombinezonais, dažnai stabtelėjančiais ties ekskavatoriuko išraustomis tranšėjomis ir bekrapštančius pakaušius iš po šalmų, supratau: iš tų pakaušių stengiamasi "iškrapštyti" sprendimą - kokiu būdu tuos vamzdžius įguldyti į išraustus griovius.
Nors gaila medelių, su apnuogintomis šaknimis, bet klojikai ir ekskavatorininkas pakaušius krapšto, kaip čia padarius, kad ir medelis liktų "čielas" ir kaip čia padarius, kad to medelio šaknys neprakiurdytų triūbas ateityje. Išrausti grioviai kalnelyje, išbirbinta tranšėja ir siauro keliuko po kalneliu kitoje pusėje.
O tuo keliuku judėjimas vyksta kaip Klaipėdos - Vilniaus autostradoje. Juo, nepaisant karantino, nuolat zuja kvartalo gyventojų automobiliai, "Barbora" pirmyn - atgal, kažkokių firmų automobiliai irgi zuja. Kaip jie sujungs tas triūbas kalnelyje ir kitoje keliuko pusėje? Kol kas nežinau.
Tikriausiai sužinosiu po Velykų. Išbirbinti keliuko asfaltą - niekaip, nes tai vienintelis keliukas, kuriuo juda mašinomis viso kvartalo gyventojai. Rasti sprendimą, - ar ne kūryba?
Batų remontas - vis retesnis reiškinys mūsų gyvenimuose, siuvėjo amatas - ar ne kūryba? Kai mus slegia ateities nežinomybė, gali nutikti ir taip, kad batų remontininkai, siuvėjai gali tapti aukso vertės kūrybininkai.
O jeigu globaliai - tai visas ir kiekvieno gyvenimas yra kūryba. Pagal paties Aukčiausiojo kūrėjo planus.
Rašyti komentarą