78 istorija, lapkričio 21, šeštadienis
Pamenate pavasarinio karantino raginimą nevažiuoti pas tėvus velykauti, kad sveiki ir laimingi kartu sutiktume Kalėdas?
O dabar sukame galvas - kokios tos Kalėdos bus? Svarstau ir aš. Įvairiausių jų mano gyvenime būta.
Pirmiausiai, žinoma, iš smegenų kompiuterio iššoka Kalėdos vaikystėje. Kai su mama degtoje puodynėje kočėlu bulvinei košei trinti trindavome aguonas. Gal todėl iki šiol Kūčių stalas be aguonų pieno man visai ne Kūčios?
Kalėdų Senis manęs seniai nebelanko. Bet puikiai pamenu, kaip virpėdama, pastatyta ant taburetės, deklamuodavau eilėraštį vaikystėje aplankiusiam Kalėdų Seniui. O štai - ką gaudavau dovanų - nepamenu.
Labiau tas dovanas esu įsiminusi, kai paslaptingas svečias aplankydavo naktį, mandarinų, saldainių įkratydavęs į prie lovos pririštas kojines. Prisirišdavau, žinoma, ne vieną... Ir kokį skausmą patyriau, kai naujais blizgančiais kalėdiniais žaisliukais parėdyta Kalėdų rytą eglė buvo nuvirtusi, žaisliukai sudužę. Ypač gedėjau žvaigždės, kuri buvo užmauta ant eglės viršūnės.
Žinoma, kriokiau. Tėvai guodė maždaug taip: Kalėdų Senis, dovanų palikęs man, skubėjo pas kitus vaikus. Beskubėdamas barzda kliudė eglutę. Ir ši nuvirto... Tai visai manęs neguodė. Neguodė ir mandarinai su saldainiais kojinėse...
Studijų metų Kalėdų visai nepamenu. Juk per Kalėdas prasidėdavo egzaminų sesija, įskaitos, kontroliniai...
Kai 1994 m. pasimirė mama, ir sulaukiau Kūčių - pirmą kartą be jos, - norėjau staugti. Kol ji būdavo, visada suruošdavau 12 patiekalų. Kartais kūčiavodavome dviese, kartais kas nors ateidavo vakarieniauti kartu. Bet juk kiekvienoje šeimoje yra savos tradicijos. Ir brangiausias Kūčių stalas yra su savais...
Atkutau, kai Kalėdoms į savo gražius ir išpuoselėtus namus pradėjo kviesti jaunystės draugai. Kalėdų Seniais tapdavome vieni kitiems...
Pernai, gal pirmą kartą gyvenime Kalėdiniu Seniu persirengiau pati...
Kažin, kokios mano Kalėdos bus šiemet?
Ai, kokios bus, tokios ir bus.
Kodėl iš anksto apie tas Kalėdas pragydau? Na, tam įkvėpė internete aptiktas kalėdinio kostiumo abrozdėlis. Ar norėtumėte tokiu pasidabinti?
Juk dabar taip madinga bet kokiai šventei nurodyti aprangos kodus. Net keista, kad tokiems nurodymams dažnai ir paklūstame. Ir patys nustembame, kad bet kokia šventė su tais kodais tampa lyg ir turiningesnė. Nes mes jai ruošėmės.
Vienoms Kalėdoms buvau padabinusi ne eglutę, pušelę priešais savo langus. Įdomiausia, o gal ir vertingiausia ją puošiant buvo tai, kad puošti prisijungė gal šešerių - septynerių metukų trys mergytės, atsinešusios savo žaisliukų eglutei.
Kažin, ar šiemet Kalėdoms su kodais ir algoritmais ryšiuosi dabinti tą pušelę priešais savo, o ir kitų kaimynų langus?..
Rašyti komentarą