Gyvenimas pro langą: kokias karūnas skiriam mamoms?

37-oji istorija: kokias karūnas skiriam mamoms?

Antradienis, gegužės 5 d.

Ką gi, vėl dairiausi pro langą. Tarp zujančių keliuku dviratininkų, netgi baikerių, pamačiau gal kokių 25 - 27 metų jaunuolį, išdidžiai nešantį margaspalvę puokštę.

Gal pavėlavęs savo vaikų mamai? O gal ir savo paties mamai? Jau kiek kartų esu pastebėjusi, kaip tie vyrai išdidžiai žirgliuoja su puokštėmis. Nebūtinai Motinos dienos proga. Tai gali būti ir Valentindienis, ir kovo 8, o ir niekam kitam, tik jam žinoma data. Su gražia puokšte - išdidžiai. Nes tam reikėjo įdėti pastangų...

Galvon toptelėjo - o kaip sveikinamos kitos mamos mamytės, kurioms pražysta patys gražiausi žiedai?

Ką gi - virtuali apklausa. Nei vardų, nei pavardžių neminėsiu, nes pasitaikė ir labai skaudžių pranešimų. Štai toks: "Turiu vyrą ir tris vaikus. Visą dieną sveikinau kitas mamas. Manęs nepasveikino niekas." Turbūt, panašią patirtį turinti, atitarė: "Vyrams ir vaikams tenka šventes priminti..."

Bet tokių skaudžių prisipažinimų buvo nedaug. Dažniau patirtas tos dienos džiaugsmas tryško skaidriais šaltiniais:

"Vaikai dar maži, bet bučkių tiek per dieną nesu gavus kaip kad šiandien. O vietoj gėlyčių pasodinome obelaitę ir kriaušę. Lauksim derliaus".

"Nupirkau tortą ir braškių. Paprašiau nuvežti į gamtą. Sėdėjome saulėje ilgai..."

"Iš pat ryto gavau krūvą virtualių gėlyčių. Tur būt sūnus visas raudonas surinko, kiek yra."

"Mano dukrytės (11, 14 ir 18 metų) slapta telefonu iš kepyklėlės užsakė 2300 g tortą. Gal kiek ir daugoka 5 žmonėms... Dar nupiešė ant drobės paveikslą ir padarė gražią atvirutę, pačios priskynė mūsų kieme puokštę gražių gėlių. Ai, beje, dar pagamino "tinginį" ir prikepė morengų. Labai gražią apturėjau dieną."

"Man atsiuntė kūrybingai atnaujintas nuotraukas, kurios anksčiau būdavo juodai baltos. Dabar jas taip pagyvino, atkūrė spalvas, neįtikėtinai pagražino."

"Jokių virtualių pokalbių, telefonų ar skaipų. Kaip ir kiekvieną sekmadienį, taip ir šį - bendri pietūs ir bendras pasibuvimas su ilgais pokalbiais."

"Gavau "Rafaelos" dėžutę, nors pinigų jis neturėjo..."

"Anksčiau ar vėliau vaikai rašo teisingiausius pažymius. Tad neverta klausti, ko nusipelnei" - už apklausą lyg ir pabarė viena virtuali draugė.

Tačiau aš ta apklausa likau užganėdinta. Bet jokių apibendrinančių išvadų, nes dvynukų mamytė parašė: "Uždėjo ant galvos pačių pagamintą karūną, nes aš namų karalienė."

...O ant mano darbastalio, prie kurio kabo Mamos jaunystės portretas, pamerkta violetinė orchidėja. Tokių gėlių kadaise nebuvo, o ir Motinos diena nebuvo švenčiama. Tai - tarsi skola dėl neišsakytų žodžių, apkabinimų. Per vėlai įvertinau, kokia Ji buvo išmintinga, pasišventusi. Ir...tolerantiška.

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia