102 - oji istorija, gruodžio 15, antradienis
"Už savo ilgaamžiškumą esu dėkingas sportui. Aš niekada juo neužsiiminėjau", - kadaise pareiškė Vinstonas Čerčilis. Jam priklauso ir daugiau sparnuotų frazių: "Aš pasiėmiau iš alkoholio daugiau gero, negu jis pasiėmė iš manęs."
"Niekada nestovėjau, kai galėjau sėdėti, ir niekada nesėdėjau, kai galėjau gulėti."
Žinodama, kad politikas cigaro iš dantų beveik nepaleisdavo ir dar dūmelį pašlakstydavo viskiu, susidomėjau, - tai kiek jis gyveno? Manau, visai neblogai - 91 sulaukęs paliko šį pasaulį.
Tiek tikrai nesulauksiu. Perfrazuodama visam pasauliui žinomą politiką, aš, daugiausiai pažįstama tik M. Mažvydo alėjoje, pareiškiu: "Už savo trumpaamžiškumą būsiu dėkinga namų valdoms."
Paprasčiausia buitinė situacija - prakiuro gyvatukas. Jau esu nuspirkusi naują. Su santechniku sutarta. Tereikia pusvalandžiui, daugiausiai valandai užsukti vandenį. Skambinu namų valdoms. "Penkių dienų laikotarpyje pranešime, kada atvažiuos." Nepranešė. Jau šeštąją dieną skambinu teirautis. Jau kita operatorė, bet mano tie patys "poteriai". Pribloškė, kai ji pranešė papildomai: "Bet mūsiškiai užsuka tik šaltą vandenį."
Labas, atvažiavom. Tai ką aš turiu daryti? Skambinti ten ir ten. Aš viso labo prašau užsukti vandenį, ne už dyką - 30 e, buvau įspėta. Tai už karšto vandens užsukimą dar tiek? Kol kas nežinau, nes tebelaukiu "atsakingo" už šalto vandens užsukimą, kuris praneš, kada tartis su kita firma, kad užsukimai sutaptų...
Žinot, tokių fokusų net sovietmečiu nenutikdavo. Dabar, mokėdama visai nemažus mokesčius "už administravimą", taip ir esu "administruojama".
Na, tai tarp kitko ir taip sudėtingo visų mūsų gyvenimo periodu.
Bet Vinstono Čerčilio iš akiračio nenoriu paleisti. Mat užtikau dar vieną jo citatą, kaip sakoma, į temą: "Per kelerius metus Europą galima padaryti laisvą ir laimingą. Reikia atgaivinti Europos tautų šeimą, bent jau tokią, kokią galime, ir suteikti jai tokią struktūrą, kuri sudarytų sąlygas jai gyventi taikiai, saugiai ir laisvai. Turime sukurti kažką panašaus į Jungtines Europos Valstijas."
Ją užtikau jau po to, kai atsakiau į vieno fb draugo klausimą: su kuo - gyvu ar mirusiu - norėčiau išgerti puodelį kavos, arbatos ar ir kitokio gėrimo?
Tuomet dar nebuvau įklimpusi į "čerčilizmą", bet atsakiau - su Čerčiliu. Sriubčiodama gerą viskį, gal abu rūkydami ir cigarus (kadaise viename restorane buvau mokoma viso "Havana" cigarų rūkymo ritualo, sudėtingas mokslas man pasirodė...), bandyčiau su juo išsiaiškinti, kaip Čerčiliui atrodo dabartinis pasaulinis "bordakas". Kažin ką jis atsakytų?
...Pro mano langą lyg ir nieko nauja. Nors mano namų maisto ūkyje jau daug ko stinga, į prekybcentrius nesiveržiau. Tik "Vakarų ekspreso" portalo transliacijoje stebėjau visuotinę "Akropolio" apgultį. Gal kaip nors išsiversiu bulvėmis, kurių užvežė rūpestinga giminaitė. Ir kėnio šakų atvežė. Pakabinau ant jų kelis burbulus...
Kalėdinių dovanų dar spalyje buvau kiek pasiruošusi. Bet "sandėlis" irgi baigia išsekti. Na, o man geriausia šiemetinė Kalėdų dovana būtų užsuktas vanduo gal pusvalandžiui, gal valandai prakiurusiam vonios gyvatukui pakeisti...
Rašyti komentarą